7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Fotoknyga kaip fenomenas

Įspūdžiai iš konferencijos „6 pt“, skirtos knygos menui ir tipografijai

Konferencijos „6 pt“ akimirka. M. Puidos nuotr.
Konferencijos „6 pt“ akimirka. M. Puidos nuotr.

Tai, kas prieš ketverius metus prasidėjo nedrąsiai ir nežinant, kuo baigsis, dabar įsitvirtino Lietuvos knygos meno scenoje. Bilietai išperkami per porą dienų, nespėjusieji susirikiuoja į ilgą laukiančiųjų eilę, kad galėtų visą rudens šeštadienį praleisti su knygos meno ir tipografijos profesionalais iš viso pasaulio. Savotiško „uždaro elitinio klubo“ įvaizdis susiformavo greitai, nesvarbu, kad klubas gana didelis – tiek, kiek telpa Nacionalinės dailės galerijos konferencijų salėje. Ir vis tiek daugybė norinčiųjų netelpa – nes tai, ko gero, vienintelė Lietuvoje tarptautinė konferencija, skirta knygos menui ir tipografijai. Skirta specialistams, leidėjams, dizaineriams, būsimiems dizaineriams, studijuojantiems Vilniaus dailės akademijoje, grafikams ir visiems besidomintiems knygos meno pasauliu pačia plačiausia prasme. Kalbu apie „6 pt“, kuri Nacionalinėje dailės galerijoje lapkričio 25 d. buvo surengta jau ketvirtą kartą. Pavadinimas neatsitiktinis, iššifruojamas kaip „šeši punktai“. Tai – mažiausias šrifto dydis, kurį siūlo šiuolaikinės tipografijos ir grafinio dizaino programos. Jis turi savo pavadinimą: „nonpareilis“ (pranc. nonpareille – neprilygstamas, nepakartojamas, nepanašus). Taigi konferencija – mažiausia, ką galima nuveikti knygos labui, o drauge – proga susipažinti su kasmet vis kitais 6 knygos meno neprilygstamaisiais.

 

Apie knygos meną ir tipografiją kalbama ne vien teoriškai, kasmet konferencijoje labai svarbus ir vizualinis aspektas – knygų parodos. Klausytojai jau turėjo progą tiesiogiai susipažinti su gražiausių Vokietijos knygų konkurso laureatėmis, gražiausiomis pasaulio knygomis (abu įtakingus konkursus organizuoja Vokietijos institucija „Stiftung Buchkunst“, bendradarbiaujanti su „6 pt“), taip pat, be abejonės, pavartyti ir pamatyti pranešėjų kuriamas knygas. Šiemet buvo pristatytos net trys parodos: „Paris Photo-Aperture Foundation“ PhotoBook Awards fotoknygų paroda, eksponuojanti šiemetinio fotoknygų konkurso nugalėtojas, pranešėjų sukurtų ir išleistų knygų paroda ir lietuviškoji dalis – NoRoutineBooks, Gintauto Trimako ir Algimanto Šeškaus fotoknygos.

 

Kasmet konferencijoje žiba tikros žvaigždės – tarp prelegentų buvo vienas įtakingiausių šiuolaikinių Vokietijos knygos dizainerių Friedrichas Forssmannas, šveicarų tipografijos legenda Jostas Hochuli, žymusis JAV dizaino enfant terrible Davidas Carsonas ir kiti. Karai tarp šriftų, klaidos, iš kurių mokomės, žurnalo koncepcijos ir vaizdinės raiškos dermė, knygos viršelio ir vidaus kūrimas masiniam skaitytojui – temos kasmet labai įvairios, bet kaip tik tai ir lemia konferencijos išskirtinumą ir įdomumą. Provokuojantys, pamokantys, užpildantys spragas pranešimai leidžia prisiliesti prie knygos ar žurnalo kaip reiškinio, o ne tik kaip skaitymui skirto objekto.

 

Šiais metais pagrindinė konferencijos tema buvo fotoknyga. Fotoknyga kaip fenomenas, knyga, kalbanti ne tekstais, o vaizdais, kurie susidėlioja į istorijas. Šios knygos pasižymi nedideliais tiražais, jos retai pasirodo plačiajai visuomenei, reikalauja vaizdinio mąstymo ir vaizduotės, kad būtų galima įsigyventi į istoriją ir ją perskaityti. Tai žanras, artimesnis meninei kūrybai, o ne masinei produkcijai, ir kaip tik dėl to keliantis daugybę klausimų ir provokuojantis diskusijas. Todėl ir šių metų neprilygstamieji buvo žmonės, kurių kūryba kelia klausimus ir skatina mąstyti.

 

Julia Borissova (Rusija) – fotoknygų autorė ir leidėja, gyvenanti Sankt Peterburge, kalbėjo apie atmintį. Atmintį, besiskleidžiančią fotoknygose. Jos projektai fiksuoja žmones, gyvenančius mažuose miesteliuose, žmones, kiekvienas kurių – kaip atskira istorija. Kartais tos istorijos – visiškai nežinomos ir reikia jas sugalvoti patiems, tačiau vaizdai susipina vienas su kitu, sukurdami metaistoriją. Kaip projekte „Running to the Edge“, kur rastos nežinomų žmonių fotografijos, pirktos sendaikčių turguje, perkelia žiūrovą į 1917-uosius, metus, kai buvusį gyvenimą sugriovė revoliucija, ir pirmąją emigracijos bangą. Tai projektas, nurodantis ne į individualią, bet į kolektyvinę, tautos atmintį. Nespalvotos senos fotografijos derinamos su ryškiomis gyvomis gėlėmis, dažnai uždengiančiomis žmonių veidus; tai – autorės suteikiama galimybė išlikti anonimiškiems, švelni ir taktiška. Gėlės – tai ne tik spalvinis akcentas, bet ir papildoma nuoroda į prisiminimus, kai bandome juos sulaikyti, įdėdami žiedą ar lapą į knygą. Arba kai, nusipirkę knygą antikvariate, netikėtai joje randame prieš daugelį metų kažkieno įdėtą klevo lapą ar žolės stiebą. Julia Borissova savo fotoprojektais geba sukurti atmosferą, kalbančią apie prisiminimų nykimą, entropiją ir atminties bandymus visa tai sustabdyti.

 

Gytis Skudžinskas, drauge su Vilma Samulionyte įkūręs NoRoutine Books, pristatė šios tikriausiai vienos aktyviausių nepriklausomų leidybinių iniciatyvų Lietuvoje veiklą. NoRoutine Books kuria mažo tiražo fotoknygas, tiksliau – kiekvieno tiražo išeina lygiai devyniasdešimt devyni egzemplioriai. Tai tam tikra prasme fotografijos parodos, perkeltos į fotoknygos formatą; jokiu būdu ne fotoalbumai. Trejetą metų sėkmingai funkcionuojanti maža, bet konceptuali leidybinė platforma, ko gero, gali tapti geru pavyzdžiu jauniems lietuvių menininkams, dar tik pradedantiems galvoti apie savo nišą dažnai negailestingoje ir nepakančioje lietuviškoje leidybinėje terpėje. Gyčio Skudžinsko pavyzdys – įkvepiantis, parodantis, jog konceptualus požiūris gali rasti ne tik bendraminčių, bet ir kolekcininkų bei pirkėjų.

 

Menininkė, dėstytoja, leidėja, kuratorė ir leidybos bei tyrimų platformos „MetaBooks“ įkūrėja Delphine Bedel, Amsterdame gyvenanti prancūzė, pasakojo apie leidybinius sunkumus bendradarbiaujant su menininkais, gamintojais, platintojais ir leidėjais, apie skaitmeninę ir ofsetinę spaudą, apie miesto vaizdus ir urbanistines transformacijas, persikeliančias į knygas.

 

Vieno atskirai paimto privataus knygyno atvejo analizę pateikė Talino dailės akademijos grafinio dizaino katedros vedėjas Indrekas Sirkelis, pristatydamas savo įkurto knygyno „Lugemik“ istoriją. Atsiradęs garaže, mažas privatus knygynas tapo susitikimų vieta, platforma pokalbiams apie fotoknygas, leidybine platforma, pristatymų podiumu nestandartiniams projektams, savotišku fotoknygų kūrėjų ir knygos menininkų bendruomenės židiniu. Statybiniai nesklandumai ir kuriozai, interjero sprendimai, koncepcijos kūrimas ir galiausiai – „Lugemik“ sėkmė bei plėtra (šiuo metu formuojamas antras knygynas naujai kuriamų Talino parodų rūmų patalpose) praskriejo pro akis kaip dar vienas įkvėpimo šaltinis. Lietuviškame kontekste sunku būtų įvardinti analogą šiai estiškai iniciatyvai, tačiau visko gali nutikti po tokių pranešimų.

 

Žurnalai – savita fotografinių vaizdų eksponavimo platforma, o vienas ryškiausių fotoknygų kūrėjų ir žurnalo „Colors“ kūrybos direktorių, Barselonoje gyvenantis Ramonas Pezas sąmojingai ir išsamiai pristatė žurnalo kūrybos eigą. Pradedant koncepcijos sukūrimu, begaliniu vaizdų atrinkinėjimu ir derinimu, šriftų parinkimu ir t.t. Tai kaip kelionė per nesibaigiančius vaizdus, suguldytus į puslapius, kelionė, pilna profesionalo atsakomybės, meninių kriterijų išgryninimo, atmetimų, atradimų ir priėmimų. Vaizdai ir šriftai keičia vieni kitus, nuolat atsiranda ir yra atmetami, kad suteiktų skaitytojui galimybę tapti pirmiausia žiūrovu. Vaizdai šiame žurnale turi kalbėti patys už save, jie turi būti iškalbingesni už tekstą. Apie tai su moderatore Jolanta Kryževičiene diskutavo ir lietuvių fotografai Algirdas Šeškus, Gintautas Trimakas bei Dovilė Dagienė (DoDa): ar knyga gali būti pilnavertė ekspozicinė erdvė? Kam fotomenininkui apskritai reikalinga knyga? Koks teksto ir vaizdo santykis knygoje įmanomas – gal vaizdas gali kalbėti pats?

 

Fotografija ir knyga, fotoknyga kaip fenomenas, knyga kaip vaizdo talpykla, knyga kaip kišeninė galerija, riboto tiražo knygų situacija, galimybė rasti savo vietą knygų rinkoje – visa tai yra klausimai, kurie Lietuvoje išsamiau aptariami nedažnai. „6 pt“ buvo toji proga susitikti pokalbiui ir galbūt tapti katalizatoriumi ne tik naujam požiūriui, bet ir naujoms leidybinėms iniciatyvoms.

Konferencijos „6 pt“ akimirka. M. Puidos nuotr.
Konferencijos „6 pt“ akimirka. M. Puidos nuotr.
Konferencijos „6 pt“ akimirka. M. Puidos nuotr.
Konferencijos „6 pt“ akimirka. M. Puidos nuotr.
Konferencijos „6 pt“ akimirka. M. Puidos nuotr.
Konferencijos „6 pt“ akimirka. M. Puidos nuotr.
Konferencijos „6 pt“ akimirka. M. Puidos nuotr.
Konferencijos „6 pt“ akimirka. M. Puidos nuotr.