Leporello yra knygų formatas, kai jos yra sulankstomos armonikos principu – taip vaizdų seka galima kurti įvairias istorijas. Skirtingų patirčių, įspūdžių, veiklų, šalių, kelionių armonika – ši metafora, ko gero, geriausiai tinka tarptautiniam iliustruotojų mainų projektui nusakyti (juolab kad knygutės-armonikos ir bus materialusis projekto rezultatas, jas šiuo metu kuria didžiulė jaunųjų menininkų ir jų mentorių komanda).
Projekto iniciatoriai – Londone veikianti skaitymo skatinimo iniciatyvinė grupė „Pop Up Projects CIC“ ir Lietuvos kultūros institutas. Iliustruotojų mainų idėja „Pop Up Projects“ direktoriui Dylanui Calderiui kilo Lietuvos kultūros instituto kvietimu lankantis 2015-ųjų Vilniaus knygų mugėje. Per dvejus metus pavyko užsitikrinti „Arts Council England“ fondo ir Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, į projekto veiklas įsitraukė partneriai iš Latvijos ir Estijos.
Tarptautinio mainų projekto partneriai Lietuvoje – Vilniaus dailės akademija (Grafikos ir grafinio dizaino katedra Vilniuje bei Taikomosios grafikos katedra Kaune), Vilniaus dailės akademijos leidykla. Projekte taip pat dalyvauja britų akademiniai partneriai, leidykla „Nobrow“, galerija „House of Illustration“ ir kt. Partneriai Latvijoje ir Estijoje – akademinės institucijos, organizacija „IBBY Estonia“, leidykla „Kuš! Komikss“ (Latvija) ir kt.
Šalia studijų programos
Šių metų kovą prasidėjęs projektas įtraukė 165 menų studentus (po 20 iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos ir 105 iš Jungtinės Karalystės), 29 keturių šalių kultūros sklaidos, meno ir akademines institucijas, 18 profesionalių, pripažintų iliustruotojų (6 britus, po keturis – iš Baltijos šalių).
Po pirmojo etapo, kai trijose iš keturių dalyvaujančių šalių (Latvijoje projekto renginiai vyks liepos mėnesį) įvyko pirmosios kūrybinės dirbtuvės – intensyvus darbas truko iš viso 88 dienas, – projekto kūrybinių dirbtuvių etapas eina į pabaigą. Šešios studentų grupės iš 16-os meno mokyklų Estijoje, Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje jau baigė savo iliustruotas istorijas.
Grafikos katedros dėstytoja Jolanta Mikulskytė – su britų iliustruotoja Emily Hughes dirbusių vilniečių grupės mentorė – pastebėjo, kad šios kūrybinės dirbtuvės ir pats dalyvavimas projekto veikloje labai naudingas studentams, nors ir nėra tiesiogiai susijęs su jų studijų programa. „Jie įgijo laiko planavimo, tam tikrų taisyklių (kad ir specifinio knygos formato) laikymosi, derinimosi prie sąlygų patirties. Kiekvieno studento darbas bus išleistas, o tai – didelis pasiekimas. Pačios iliustracijos, istorijos, jų dėliojimas – labai individualios, gana klasikinės raiškos (tapyba, piešinys, koliažas, kompiuterinė grafika). Studentai per trumpą laiką sukūrė „tylią“ autorinę knygą klasikiniu metodu“, – pasakojo J. Mikulskytė.
VDA Kauno fakulteto Grafikos katedros vedėjas Vaidas Naginionis mano, kad studentų darbas su pripažintais menininkais – patirtis, kurią sunku įkainoti. „Gautos pastabos, kritika, geri žodžiai, skirtingi darbo metodai – visa tai, manau, kiekvienam studentui leido į savo kūrybą pažiūrėti iš naujo ir smarkiai patobulėti. Taip pat tai unikalus šansas studentams prisistatyti aukšto lygio tarptautiniame renginyje, o tai gali smarkiai padėti jaunam iliustruotojui judėti pirmyn“, – pastebėjo V. Naginionis. Jo kuruojama studentų grupė dirbo su britų iliustruotoju Jimu Stotenu. „Nustebino atsiradęs studentų pasitikėjimas savimi, ir tai tikrąja to žodžio prasme atspindi darbai, taip pat sugebėjimas greitai ir kokybiškai dirbti“, – pripažino V. Naginionis.
Kaip ir visi projekte dalyvaujantys menininkai, E. Hughes stengėsi padrąsinti studentus kurti savąsias istorijas: „Atlikome naratyvo, vaizdų ir įvykių sekos pratimus. Neturėjau tikslo atvykti ir priversti visus dirbti taip, kaip aš. Supažindinau dalyvius su savo metodikomis, bet labiau mėginau padėti jiems atrasti savąsias. Man labai patiko lietuvių studentų drąsa, atvirumas eksperimentams, žaismingumas. Palyginti su britais bendraamžiais, jie galbūt labiau linkę išbandyti naujus dalykus“, – įvertino iliustruotoja.
E. Hughes dirbtuvių dalyvė Toma Kanytė džiaugėsi galimybe dalyvauti šiame iš bendros studijų proceso rutinos išsiskiriančiame projekte. „Man patiko, kad Emily mus drąsino tobulinti savo įgūdžius, ieškoti savo iliustravimo technikos“, – pasakojo VDA Grafinio dizaino katedros antrakursė. Tos pačios specialybės studentė Ugnė Balčiūnaitė taip pat įvertino išraiškos laisvę, galimybę visą dieną įgyvendinti savo sumanymą nesiblaškant. Ugnė kuria istoriją „So far, so good“ apie kritimą – su daug detalių, spalvų. Toma kuria armonikinę knygą apie aklą žmogų ir vėžlį, jų bendravimą, draugystę.
Studentams Kaune didžiausią įspūdį paliko Jimo Stoteno pastabų aiškumas, jo dėmesys istorijai, struktūrai, daugybė praktinių patarimų.
„Pirmiausia žinojau tik tai, kad planuojamas projektas šalyje, apie kurią nesu nieko girdėjęs, aš turėsiu pasakoti apie tai, kaip reikia kurti knygas. Dabar supratau, kad esu tik vedlys – patarėjas, padedu rasti problemas ir jas spręsti, bet tikrai neaiškinu studentams, kaip jie turėtų kurti. Nesitikėjau, kad bus tiek daug pokalbių – ir man tai patinka. Studentai kažkuria prasme yra ir panašūs į britus, ir skirtingi – taip pat jaudinasi dėl savo kūrybos, dėl klaidų; taip pat turi iliuzijų, kad kompiuteris gali viską. Tik tai, kad šie studentai labiau linkę klausyti, bet truputį mažiau linkę veikti. Jie yra užsispyrę, bet tai nėra būtinai labai blogai. Visi mano dirbtuvių dalyviai tikrai turi idėjų, kurios gali virsti puikiomis knygomis“, – darbą su savo grupe įvertino britų menininkas.
Ne vienas dirbtuvių dalyvių pradeda galvoti apie iliustravimą kaip būsimą profesiją. „Sakyčiau, šis projektas yra pirmasis iš visų, kuriuose teko dalyvauti, kuris suteikia realią galimybę pristatyti savo darbus plačiame tarptautiniame kontekste. Dėl to esame motyvuoti stengtis“, – pastebėjo Ugnė.
Visos dirbtuvėse atsiradusios sulankstomosios knygelės bus išspausdintos Lietuvoje (VDA leidykla), Estijoje („Paike ja Pily“), Latvijoje („Kuš! Komikss“) ir Didžiojoje Britanijoje („Nobrow“) šių metų rudenį. 2018 m. Londono knygų mugės metu, kai Baltijos šalys prisistatys su „Market Focus“ programa, visi iliustruotojų mainų projekto dalyvių darbai bus pristatyti parodoje, planuojama leisti ir katalogą.
Įspūdžiai iš „salos“: uždarumas ir įvairovė
Paskutinę birželio savaitę keturios lietuvių iliustruotojos taip pat baigė darbą su savo kūrybinių dirbtuvių grupėmis Jungtinėje Karalystėje: Akvilė Misevičiūtė (Akvilė Magicdust) – Braitono metropoliteno koledže, Rasa Joni taip pat jau atsisveikino su Mid Kento koledžo grupe, Lina Dūdaitė – su Oksfordo miesto koledžo studentais, leporello maketus parengė ir Ievos Babilaitės grupė Peterboro regioniniame koledže.
Menininkės turėjo kiek kitokios patirties nei jų britų kolegos – projekte dalyvaujančių menų koledžų studentai yra jaunesni (16–19 metų), jų studijos – parengiamosios stoti į universitetus (kai kuriais atvejais jaunuoliai dar nėra apsisprendę, ar toliau studijuos menus).
Oksfordo miesto koledžo bendruomenė paliko gerą įspūdį L. Dūdaitei – į jos dirbtuves susirinkę dizaino ir vizualiųjų menų studentai savo ateitį jau planuoja sieti su iliustravimu, daugumos piešimo įgūdžiai gana geri. „Pastebėjau, kad studentai yra įpratę nuoširdžiai, atvirai bendrauti su dėstytojais, o šie gerai pažįsta studentus, žino jų lūkesčius, planus“, – įspūdžiais dalijosi menininkė.
Ievai Babilaitei teko grupė iš Peterboro regioninio koledžo. Jai pravertė iliustruotojos meno terapijos patirtis: „Man pasirodė, kad vaikai – pakankamai uždari, dauguma – nelengvą patirtį turintys emigrantai, gana sutrikę, be patirties. Jiems reikėjo suteikti impulsų, kad prabustų mąstymas, bet man patiko, kad buvo iššūkių“, – pasakojo I. Babilaitė, ne taip seniai vedusi dirbtuves ir nuo karo nukentėjusiems vaikams Ukrainoje.
Akvilės Misevičiūtės grupė iš Braitono pasirodė gana stipri: „Studentai pradėjo dirbtuves jau gerai įsigilinę į procesą, paruošę savo darbų projektus, labai įvairias temas – nuo dramblių medžioklės iki namo istorijos. Manau, kad yra keli studentai, kurie jau dabar galėtų leisti savo knygas“, – džiaugėsi menininkė.
Rasos Joni grupė Mid Kento koledžo – gana įvairi. „Vienų – silpnesni piešimo įgūdžiai, kiti dirbo gana neblogai. Pastebėjau, kad bent jau šioje įstaigoje studentus moko tik iš medžiagos, kuri yra susijusi su Didžiąja Britanija. Jie nieko nežino apie autorius, iliustruotojus, šiaip kūrėjus ir procesus už salos ribų, yra labai susikoncentravę į savo kontekstą. Bandžiau jiems pasakoti apie pasaulį, rodyti pavyzdžių“, – stebėjosi R. Joni.