7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tik ironija išgelbės pasaulį

Mindaugo Navako „Trys dalykai“ ir viena vasaros paroda projektų erdvėje „Malonioji 6“

 

Monika Krikštopaitytė
Nr. 36 (1050), 2013-10-04
Tarp disciplinų Dailė
Mindaugas Navakas, „Indauja“. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, „Indauja“. 2013 m. J. Lapienio nuotr.

 

Malonioji gatvė nėra patogioje vietoje, ji nepakeliui, kad ir kur eitum. Projektų erdvės lankymo laikas ribotas (tik kelios valandos per savaitę), nors galima bet kada pasiskambinti – atrakins, tik kad negali čia anonimiškai įnert ir išnert, kai tik į galvą šauna. Bet „Maloniojoj 6“ lankytis yra malonu, todėl visi nepatogumai neturi reikšmės. Ir ne tik todėl, kad Žilvinas Landzbergas su Ūla Tornau yra malonūs ir labai talentingi žmonės, ši erdvė pačia geriausia prasme neturi ambicijos ką nors įrodyti, prikišti, veikiau nori parodyti, ką ir patiems atrodo verta pažiūrėti. Aptrupėjęs, vienišaujantis namas nesiekia tapti prestižine galerija, įsikuriantys ir išsikraustantys reginiai greičiau vieši kaip įdomūs svečiai. Menas čia ne ant pakylos, o šalia, toks paprastas – turiu galvoje ne tik jaukią erdvę, bet ir visą komunikaciją, kuri nėra apsinešusi projektinėmis formuluotėmis, nemeta imponuojančio institucinio šešėlio. Tas laisvesnis formatas ir sukuria patį didžiausią malonumą.
 
Mindaugo Navako pasirodymas tokioje neįpareigojančioje aplinkoje atrodo visiškai logiškas. Skulptūros ribas vis plečiantis skulptorius arba tiesiog menininkas per se Navakas kasmet vis pristato, ką yra sukūręs. Šiemet savo parodoje „Trys dalykai“ jis, regis, puikiai įsijautė į „žaidimą namais“: trys kūriniai natūraliai įsilieja į kadaise gyvenamo namo „scenografiją“. Prie įėjimo – dvi „kabyklos“ su apsiaustais, gretimame kambaryje – indauja su tikromis lėkštėmis. Bet jeigu tai Navakas, aišku, kad kažkur bus aštrus posūkis.
 
Visiškai nekaltai atrodantys trys objektai, į juos įsižiūrėjus, sąmonei užduoda rimtas apkrovas, mat čia, kaip ir įprasta šiam autoriui, įveltas mastelių sukeitimo efektas. Indaujoje išrikiuotos lėkštės ir sriubinės „papuoštos“ gatvės grafitų „raštais“. Mažos lėkštės, suvokus jų dekorą, galvoje ūgteli iki kelių metrų. Navakui užtenka lėkštės, kad užkariautų didelį plotą... Atrodo, kad jam savaime pavyksta mąstyti kilometrais.
 
Veltis į tokio meninio judesio semantiką yra gan bjauru, šis reikalas užterštas Algio Ramanausko isterijos priepuoliais ir smurtiniais plakatais (su nulaužta ranka) prieš dėmesio ištroškusius paauglius, žyminčius pakampes kaip rujojantys katinai. Nei paišantys, nei kovojantys prieš juos nepasirodė labai brandūs, vis dėlto agresija mane gąsdina labiau. Iš tikro nesvarbu, ką manau apie grafitus, efektinga tai, kad Navakas paima šitą spazmų, purškimo ir purkštavimų prisotintą (sakykim) diskursą ir paverčia jį miesčionišku, dekoratyviu ornamentėliu lėkštėms puošti. Kas gali būti lėkščiau (nuo žodžio „lėkštė“)? Grafitai tampa tokiu nepavojingu kičeliu. Pššš, ir įtampa atslūgo. Drakonas virto peliuku. Tokiais atvejais daugiau nei akivaizdu, kad tik ironija išgelbės pasaulį. Navakas mano pasaulį išgelbėjo jau mažiausiai tris kartus ir tai yra daugiau kartų, nei Chuckas Norrisas suskaičiavo iki begalybės.
 
Žinoma, šalia tokios indaujos „Apsiaustas 1“ ir „Apsiaustas 2“ kiek nublanko. Ne iškart radau jiems perskaityti tinkamą raktą. Gerai, kad gatvėje sutikau Eloną Lubytę, ji iškart paaiškino, kad prie indaujos, prieangyje, apsiaustams atsidurti visiškai logiška. Teisingai – žmogiškos buities interpretacijos pratęsimas. Vieno apsiausto viduje į nuoseklų raštą susagstytos silikoninės žuvelės, žvejų vadinamos „tvisteriais“ arba guminukais. Jos skirtos žvejybai su spiningu – t.y. kai jaukas atsivedėjus užmetamas ir traukiamas, imituojamas žuveliuko pasiplaukiojimas. Neretai ritė sukama tyčia neritmingai, kad silikoninė „aktorė“ atrodytų sužeista, – šitas performansas skirtas plėšrioms žuvims. Nežinau, ar judu ta kryptimi, bet tas žvejų (lėlių teatro) inventorius mane atvedė į ežero plotus (vėl dideli masteliai!), kurie ir vėl sukišti į sąlyginai mažą apsiausto vidų.
 
Šiais kūriniais Navakas eina koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis – įtraukti nemenines praktikas į meno lauką, tik jis neapsiriboja elementariai įtraukdamas, o kaip geras skulptorius sukuria svaiginančius kūrinio dėmenų santykius. Be to, tokiomis praktikomis užsiima jau seniai, kur kas seniau nei tos bienalės. Navakas yra kinų masinės gamybos vazonus ir vazas perkeitęs pasitelkdamas antikos kodus, „furų“ tentus pavertęs banginio papilvėmis, Šiuolaikinio meno centro langus – Babelio bokštu, keiksmažodžius – reveransu ir t.t. Tik jo darbuose aukštoji kultūra su populiarios kultūros išrūgomis taip ryškiai suskamba unisonu. Navakas visada pasižymėjo aštria įžvalga, beje, susijusia su realia aplinka – jaunimas galėtų į tai atkreipti dėmesį.
 
Ne taip dar seniai, rugpjūčio 1–16 d., „Malonioje 6“ vyko kita verta paminėjimo – Jurgos Barilaitės – paroda „Iš kitos pusės – Žvėrynas 1989“. Ji buvo įvaldžiusi erdvę visai kitaip – įsitempė žiūrovus į savo atmintį arba įvietino materialius atminties likučius į realią, dabar istorinę jai vietą. Dar prieš studijuodama akademijoje, autorė eidavo tapyti (ir tiesiog būti) į Žvėryną. Nuolat. Todėl pažinojo rajono personažus, kai kuriuos jų (kaip pati pasakojo) įsimylėdavo. Vietos, užkaboriai turėjo vietinio vartojimo pavadinimus, funkcijas ir reikšmes. „Maloniosios 6“ žalią namą ji irgi yra nutapiusi. Tuo metu buvo įtikėjusi į tapybą kaip aiškią misiją. To tikrumo, kiek supratau, ilgisi. Žvėrynas, Barilaitės nupasakotas, skambėjo viltingai kaip Stalkerio zona.
 
Į šią gatvę, šią vietą nusidriekiantys pasakojimai turbūt buvo pati svarbiausia parodos dalis, tačiau iš regimų įvykio sudedamųjų dalių rodyti tokie pat keliasluoksniai paveikslai. Vienoje pusėje – ekspresyvi, emocinga tapyba, kitoje – medicininių plakatų (su atidengtų kūnų schemomis) piešiniai, menininkės papildyti, drąsesni nei „geroji“ pusė. Antrame kambary – nuotraukų seka, kaipgi be „dokumentų“ tokiu atveju. Jie įrodo, kad mes buvom, tada, jauni, tikintys, viltingi.
 
Barilaitei meninis posūkis (prasmės persimainymas) įvyko neplanuotai: paroda turėjo būti ironiškas, įvietintas, bet pokštas, o virto rimta ir jaudinančia reminiscencija-autoperformansu, kur menininkė, lyg kokia detektyvė, padedama artefaktų ir pasitelkusi atkūrimo praktiką įvykio vietoje, įrodė savo praeitį. Jurgos stiprybė visada buvo drąsa susitikti save. Tą kartą ji tapo Alisa Selezniova (viešnia iš ateities), kuri atkeliavo iš 2013-ųjų į 1989-uosius.
 
Mindaugo Navako ,,Trys dalykai“ rodomi iki spalio 10 d.
„Malonioji 6“ (Malonioji g. 6, Vilnius)
Dirba ketvirtadieniais 18–20 val. arba atskiru sutarimu tel. 8 604 10605

 

Mindaugas Navakas, „Indauja“. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, „Indauja“. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, kūrinio „Indauja“ fragmentas. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, kūrinio „Indauja“ fragmentas. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, kūrinio „Indauja“ fragmentas. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, kūrinio „Indauja“ fragmentas. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, kūrinio „Indauja“ fragmentas. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, kūrinio „Indauja“ fragmentas. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, „Apsiaustas 1“ ir „Apsiaustas 2“. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, „Apsiaustas 1“ ir „Apsiaustas 2“. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, „Apsiaustas 1“. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, „Apsiaustas 1“. 2013 m. J. Lapienio nuotr.
Jurga Barilaitė, parodos „Iš kitos pusės – Žvėrynas 1989“ fragmentas. A. Haflidason nuotr.
Jurga Barilaitė, parodos „Iš kitos pusės – Žvėrynas 1989“ fragmentas. A. Haflidason nuotr.
Jurga Barilaitė, parodos „Iš kitos pusės – Žvėrynas 1989“ fragmentas. A. Haflidason nuotr.
Jurga Barilaitė, parodos „Iš kitos pusės – Žvėrynas 1989“ fragmentas. A. Haflidason nuotr.
Jurga Barilaitė, parodos „Iš kitos pusės – Žvėrynas 1989“ fragmentas. A. Haflidason nuotr.
Jurga Barilaitė, parodos „Iš kitos pusės – Žvėrynas 1989“ fragmentas. A. Haflidason nuotr.
Jurga Barilaitė, parodos „Iš kitos pusės – Žvėrynas 1989“ fragmentas. A. Haflidason nuotr.
Jurga Barilaitė, parodos „Iš kitos pusės – Žvėrynas 1989“ fragmentas. A. Haflidason nuotr.
Jurga Barilaitė, parodos „Iš kitos pusės – Žvėrynas 1989“ fragmentas. A. Haflidason nuotr.
Jurga Barilaitė, parodos „Iš kitos pusės – Žvėrynas 1989“ fragmentas. A. Haflidason nuotr.
Jurga Barilaitė, parodos „Iš kitos pusės – Žvėrynas 1989“ fragmentas. A. Haflidason nuotr.
Jurga Barilaitė, parodos „Iš kitos pusės – Žvėrynas 1989“ fragmentas. A. Haflidason nuotr.