7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Senojo pasaulio pabaiga?

 

Laima Kreivytė
Nr. 46 (1014), 2012-12-21
Dailė Tarp disciplinų
Cooltūristės. „Užimk Venecijos Bienalę!“ 2012 m.
Cooltūristės. „Užimk Venecijos Bienalę!“ 2012 m.

Vienas iš svarbiausių 2012 metų įvykių, kol kas nesulaukęs nei oficialaus atsakymo, nei platesnio rezonanso, yra Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos tarybos viešas kreipimasis į LR kultūros ministeriją dėl Lietuvos šiuolaikinio meno pristatymo Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje projektų konkurso nuostatų. Kreipimasis išplatintas šio mėnesio viduryje, kai Kultūros ministerijoje švilpė vėjai: ankstesnis ministras Arūnas Gelūnas jau kėlė sparnus į Paryžių, o siūlomi nauji kandidatai vis strigo prezidentūros filtruose. Tikėkimės, kad naujasis ministras atidžiai perskaitys ir įsigilins į tarpdisciplinininkų argumentus.
 

Trumpai tariant, kreipimosi esmė tokia – projektus Lietuvos paviljonui Venecijos bienalėje teikti turėtų ne tik juridiniai asmenys. Ir gal net visai ne juridiniai. Ne (tik) galerijos, muziejai ir meno centrai, bet menininkai ir kuratoriai, turintys gerų idėjų. Kreipimesi rašoma: „būtų tikslinga atsieti meninių projektų konkursą nuo privalomos priklausomybės juridiniams asmenims ir projektų (iš)eliminavimo institucijų viduje (juk juridinis asmuo gali teikti tik vieną paraišką). Siūlytume pirmiausiai rengti tiesioginį meninio projekto konkursą, kuriame galėtų dalyvauti visi norintys menininkai (galbūt duete su kuratoriumi) ir vertinti pirmiausia meninę projekto kokybę, o ne formalius juridinio asmens duomenis, „finansinį pajėgumą“ ar „gebėjimą administruoti“, kas kartais tampa svarbiausiu projektų atrankos faktoriumi. Turėtų konkuruoti idėjos, o ne institucijos ir siaurų grupelių interesai“.
 
Kaip konkursas vyksta dabar? Paraiškas pateikia juridiniai asmenys, turintys „ne mažesnę nei 3 metų šiuolaikinio meno projektų vadybos ir ekspozicijų rengimo patirtį Lietuvoje ir užsienio valstybėse“. Praktiškai tai reiškia, kad institucijos įdirbis ir tarptautiniai ryšiai yra vienas iš svarbiausių (jei ne lemiamas) teigiamo vertinimo veiksnys. Taip, tai svarbu. Tačiau kiek tokių institucijų yra Lietuvoje? Kol kas Lietuvos paviljonus rengė tik keturios: Šiuolaikinio meno centras, Šiuolaikinis dailės informacijos centras (išaugęs iš Soroso centro ir dabar reziduojantis NDG), „Vartų“ galerija ir šiemetinė laimėtoja – Briuselyje įsikūrusi privati „Tulips & Roses“ galerija. Potencialiai galėtų pasireikšti Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Kauno bienalės ir Meno parko atstovai, gal dar kelios organizacijos – bet kol kas visi bandymai buvo nesėkmingi. Institucinis filtras dirbtinai smukdo šiuolaikinio meno projektų konkurenciją ir idėjų apytaką – užuot diskutavę apie 15 įdomių pasiūlymų, svarstome tik kelis. Menininkas turi pirmiausia įtikti institucijai, kuri arba paduos paraišką, arba ne. Šiemet, pavyzdžiui, nei ŠMC, nei ŠDIC paraiškų neteikė. Ir neprivalo. Bet tada menininkų galimybės dar labiau sumažėja ir atsiveria erdvė spekuliacijoms apie suinteresuotų institucijų susitarimus ir iš anksto nulemtus rezultatus.
 
Galima numanyti oponentų argumentus: leidus projektus teikti fiziniams asmenims, atsiras daugybė balasto, nemotyvuotų paraiškų. Bet niekas nesiūlo naikinti kokybės kriterijų! Projektai ir visa menininko(-ės) karjera turėtų atitikti aukščiausius standartus. Ir vertinti juos turėtų kas kartą skirtingi ekspertai, atstovaujantys ne tik institucijoms ir kūrybinėms sąjungoms.
 
Gali kilti klausimas (jį savo tinklaraštyje išsakė Ernestas Parulskis), kaip fizinis asmuo administruos tokius biudžeto pinigus? Bet juk niekas nesako, kad ji/s tai darys. Laimėjusio projekto autoriai turės sudaryti sutartį su pasirinkta institucija. Tai gali būti ir anksčiau minėti patyrę projektų vykdytojai, ir kita Kultūros ministerijai pavaldi arba specialiai atrinkta kompetentinga institucija. Esu tikra, įdomų projektą pasiūlęs(-usi) menininkas(-ė), turinti/s rimtą tarptautinių parodų bagažą, ras su kuo dirbti. Kaip randa prancūzų, estų ir kitų šalių menininkai bei kuratoriai.
 
Žinoma, simbolinis institucijos kapitalas gali padidinti projekto vertę – tačiau tai neturėtų būti lemiamas veiksnys, užkertantis kelią įvairovei ir intensyvesnei šiuolaikinio meno idėjų apytakai. Juk svarbi ne tik reprezentacija, konjunktūrinis „einamumas“, bet ir gyvai vykstančios diskusijos, pasiruošimo procesas, naujų žaidėjų įtraukimas. Ne tik Vilnius, bet ir Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Nida. Ne tik stumiami, bet ir nepriklausomi menininkai. Ne tik „mes žinome, kaip“, bet ir nežinojimas – kaip kūrybiškumo strategija. Ir kad pagaliau subyrėtų patriarchinė galios vertikalė, atkakliai ignoruojanti menininkių projektus. To ir linkiu visoms bei visiems ateinančiais metais.

 

Cooltūristės. „Užimk Venecijos Bienalę!“ 2012 m.
Cooltūristės. „Užimk Venecijos Bienalę!“ 2012 m.