Bučinys iš Prancūzijos

Bučinys – puikiausias būdas išreikšti pačius šilčiausius jausmus netariant nė žodžio. Kiekviename bučinyje slypi emocijos ir paslaptys. Vasario 23 d. pilną emocijų ir šiltų jausmų muzikinį bučinį publikai skyrė valstybinis dainų ir šokių ansamblis ,,Lietuva“ (vadovė Edita Katauskienė, vyr. dirigentas ir orkestro vadovas Egidijus Kaveckas). Susirinkusieji į Vilniaus rotušę tą vakarą stebėjo muzikos ir vaizdo koncertą „Bučinys iš Prancūzijos“. Įvairiu repertuaru stebinantis ansamblis „Lietuva“ šįkart gerbėjams parengė staigmeną – Georges’o Bizet, Claude’o Debussi, Maurice’o Ravelio ir kitų prancūzų kompozitorių kūrinius atliko nacionaliniais lietuviškais instrumentais.

Koncertas prasidėjo labai švelniai, subtiliai skambančia muzika, kuri tarsi nukėlė į ankstyvą vasaros rytą. Debussy pjesę „Mergaitė lino spalvos plaukais“ pagrojo kanklių ansamblis (Violetos Čiūtienės aranžuotė). Bizet operos ,,Karmen“ trečio veiksmo Interliudą – liaudies instrumentų orkestras (Rūtos Raginytės aranžuotė), kuriame fleitos partiją lumzdeliu puikiai atliko kūrinio aranžuotės autorė. Skambesys kėlė panašumų su Edvardo Griego „Rytu“, kuriame atsispindi gamtos kraštovaizdžiai ir jų garsai. Tačiau įspūdžius apie tekančią saulę ar švelnų šaltinių sruvenimą išsklaidė ryškaus ritmo Bizet „Farandola“ iš siuitos Nr. 2. „,Arlietė“. Vėliau prie orkestro prisijungė jaunosios operos solistės – sopranas Ilona Pliavgo ir mecosopranas Aistė Benkauskaitė. Jos atliko Leo Delibes’o „Gėlių duetą“ iš operos „Lakmė“ ir „Lėlės dainą“ iš Jacques’o Offenbacho operos „Hofmano pasakos“ (Raginytės aranžuotės). Nuostabių balsų duetas sujungė operinį dainavimą su lietuvių liaudies instrumentų skambesiu. Akivaizdu, kad ansamblis „Lietuva“ ieško naujovių, stengdamasis sudominti kuo įvairesnę auditoriją, kuri tą vakarą negailėjo šiltų aplodismentų.

Nors dauguma koncerte atliktų prancūzų kompozitorių kūrinių (be minėtų, dar Jules’io Massenet, Gabrielio Fauré ir kt.) yra sukurti XIX a., šį kartą galėjome pajusti ir lietuviško skambesio atgarsių, liaudies instrumentų skleidžiamos lietuviškos dvasios. Įspūdį sustiprino vaizdo projekcijose rodomi unikalūs lietuvių dailininkų paveikslai, inspiruoti prancūzų romantizmo ir impresionizmo: matėme Petro Kalpokos, Kajetono Sklėriaus, Vincento Dmachausko, Kanuto Rusecko, Jono Rustemo, Antano Žmuidzinavičiaus dailės darbų projekcijas (dailininkė Vesta Obolevičiūtė).

Koncertą vainikavo Ravelio „Bolero“. Tai vienas žinomiausių kūrinių, pasižymintis ritmo ryškumu, stiprėjančia emocija. Kūrinį savo šokiu praturtino „Auksinio scenos kryžiaus“ ir „Padėkos kaukės“ laureatė, ansamblio „Lietuva“ vyr. baletmeisterė Aušra Krasauskaitė.

Nors šis muzikinis bučinys perteikė jausmus be žodžių, vis dėlto koncerte pasigedau renginio vedėjo, kurio gyvas žodis būtų dar labiau suartinęs klausytojus su muzika bei atlikėjais. Kūrinių užrašymas titruose nekūrė šiltesnės nuotaikos. Tačiau ją skleidė nuostabi muzika.