Skriski, skriski Lietuvėlėn (I)

Kartu su vėsiu pavasariu į Lietuvą koncertuoti atvyko nemažai mūsų muzikų, tobulinančių meistriškumą užsienio šalyse, pasikvietusių talkinti ir savo kitataučius kolegas. Kaip gražiai ir informatyviai išleistame buklete rašo festivalį „Sugrįžimai“ rengiančio Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė, „Lietuvoje gimę, užaugę ir išsimokslinę muzikinio pasaulio atstovai pripažįstami visur, todėl į Lietuvą jie gali pasikviesti ir tų šalių muzikus, su kuriais likimas lėmė darbuotis toli nuo gimtinės, kartu atlikti ir lietuvių kompozitorių kūrinius. Džiugu, kad ir XXI „Sugrįžimų“ festivalį turtins ne vienas toks prasmingas susitikimas.“ Darbštus LMRF kolektyvas šiais metais suorganizavo 17 koncertų. Vien įvairiose sostinės salėse vyksta 12 skirtingų koncertų, taip pat konferencija „Kuriu Lietuvą kaip muziką“, atviros meistriškumo pamokos. Festivalio renginių geografija apima ir Kauno arkikatedrą baziliką, Kauno valstybinę filharmoniją bei Šeduvos kultūros ir amatų centrą. Pabaigos koncertas iškilmingai nuskambės balandžio 30 d. LR Vyriausybės rūmuose. Ypač reikia padėkoti šio festivalio vadovei Aušrai Duobienei už puikų organizacinį darbą, anglų kalbos žinias.

Pirmasis „Sugrįžimų“ koncertas įvyko kovo 27 d. Vilniaus paveikslų galerijoje, kur sėkmingai pasirodė dvi vokalistės. Anastasija Lebedyantseva – mecosopranas iš Maskvos, nuo 2012 m. studijavusi Latvijos Jāzepo Vītolio muzikos akademijoje, o 2016 m. pradėjusi magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), prof. Irenos Milkevičiūtės kl. Taip pat pasirodė šios profesorės absolventė Gabrielė Pintukaitė-Pocienė (sopranas), 2017 m. baigusi magistro studijas, bendradarbiaujanti su „Vilnius City Opera“, terceto „Opera dell’Arte“ narė ir vokalo pedagogė Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje. Dainininkėms fortepijonu puikiai talkino rafinuotai ir preciziškai skambinusi Evelina Pilipavičiūtė-Juraškienė, anksčiau Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje įgijusi pianistės specialybę, o 2015 m. baigusi prof. Vladimiro Prudnikovo vokalo klasę. Reiktų ypač pagirti jos pedagogę, patyrusią koncertmeisterę profesorę Audronę Eitmanavičiūtę.

Koncerte skambėjo romantikų ir lietuvių autorių arijos, dainos, duetai. Jautėsi gana aukštas profesinis vokalisčių pasirengimas, gražiai skambėjo sodrus A. Lebedyantsevos mecosopranas, gaivus G. Pintukaitės-Pocienės sopranas, žavėjo artistiškumas. Publika džiaugėsi girdėdama jaunais, skambiais balsais atliekamą žinomą muziką.

Balandžio 1 d. „Sugrįžimų“ koncertas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje buvo skirtas Pasaulio lietuvių metams, taip pat ir Giedriaus Kuprevičiaus 75-mečiui. Klausytojai koncerto pradžioje turėjo progą išgirsti populiarias kompozitoriaus pjeses, o vakarą užbaigė įspūdingas Koncertas smuikui ir vargonams. Koncerte skambėjo ir mums dar nežinomų dabarties autorių kūriniai bei populiarūs praeitų amžių opusai. Dalyvius pristatė ir apie kompozitorius papasakojo muzikologė Laimutė Ligeikaitė.

Koncerte susitikome su smuikininku Borisu Livšicu. Jis gimė Vilniuje, studijavo LMTA, prof. Viktoro Radovičiaus kl., Izraelyje baigė Tel Avivo S. Rubino muzikos akademiją, griežė Izraelio, Šveicarijos kolektyvuose. Beje, atlikėjas griežia puikiu 1699 m. pagamintu italų meistro Giovanni Grancino smuiku. Koncertavo ir žinomas Lietuvos smuikininkas, buvęs ilgametis Lietuvos kamerinio orkestro koncertmeisteris Borisas Traubas, vargonavo M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatė Jurgita Kazakevičiūtė.

Tarsi simbolizuodami festivalio idėją, abu smuikininkai koncertą jautriai pradėjo naujausia G. Kuprevičiaus pjese „Tėvynės ilgesys“ pagal dainos „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ motyvą. Po to B. Traubas solo pagriežė G. Kuprevičiaus „Šviesiąją raudą“ iš kamerinės simfonijos „Dovydo žvaigždė“, o J. Kazakevičiūtė gražiai pratęsė šio kompozitoriaus kūrinių pristatymą melodingu „Preliudu M.K. Čiurlionio atminimui“ (Jūratės Landsbergytės transkripcija vargonams).

Koncerte turėjome progą pirmą kartą išgirsti Maskvoje gyvenančio kompozitoriaus Mikhailo Bronnerio opusą „Jokūbo kopėčios“ („Meilės angelas“ ir „Liūdesio angelas“). Kūrinį gražiu smuiko skambesiu su subtiliu vargonų akompanimentu atliko B. Livšicas ir J. Kazakevičiūtė. Tik buvo neaiškus poetiškų kūrinio pavadinimų ryšys su pačia muzika. Dar vienas pirmą kartą nuskambėjęs kūrinys – JAV gyvenančio kompozitoriaus Jakovo Jakoulovo „Septintasis fortas“ – sudomino įvairiais vargonų ir smuiko partijų efektais, meistriškai perteiktais atlikėjų.

Angelų tematiką pratęsė ilgoka Heinricho Ignazo Franzo von Bibero Pasakalija g-moll „Angelas sargas“ smuikui solo. Ją kruopščiai atliko B. Traubas. O Giuseppe’s Tartini Sonatą „Didona abbandonata“ smuikininkas griežė su pianistu Aleksandru Vizbaru. Fortepijonas stovėjo arčiau publikos, o smuikininkas – už jo. Tokia padėtis kartais trukdė aiškiau girdėti smuiką. Ansamblio požiūriu panašiai nuskambėjo ir šio dueto atliktas populiarusis Fritzo Kreislerio Preliudas ir Allegro Gaetano Pugnani stiliumi.

Dar vienas visiškai naujas M. Bronnerio dviejų dalių kūrinys „Padėkos“ („Padėkos vaikams“, „Padėkos tėvams“) įkvėpė atidžiai klausytis muzikos dėl B. Livšico ir J. Kazakevičiūtės traktuotės. Nors kūrinio pavadinimas jautrus, girdėjome kelis epizodus, kuriuose vargonai skambėjo tarsi grasinančiai, aštriai, o su jais kontrastuojantys šviesūs lengvi pasažai kėlė byrančių ašarų vaizdinį.

Kai be pertraukos gerokai užsitęsusio koncerto pabaigoje šie atlikėjai ėmėsi G. Kuprevičiaus Koncerto smuikui ir vargonams interpretacijos, išlaikyti dėmesį jau buvo sunku, tad atidžiai sekti ir deramai įvertinti didelį šešių dalių Koncertą nesiryšiu. Tik pasvarstyčiau, ar nevertėjo kūrinio įkomponuoti į programos pradžią. Gal jis būtų publikos išklausytas atidžiau.

Balandžio 8 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje koncertavo talentingi atlikėjai iš Vokietijos. Fleitininkė Gabija Laurinaitytė mokėsi Vilniaus Algirdo muzikos mokykloje bei Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, nuo 2014-ųjų studijuoja Kelno aukštojoje muzikos ir šokio mokykloje, yra kelių konkursų laureatė. Ten pat studijuoja ir pianistė Austėja Valušytė. Prieš tai ji mokėsi LMTA, 2017 m. baigė magistro studijas Diuseldorfo R. Schumanno aukštojoje muzikos mokykloje. Lietuvaitės atsivežė ir kolegą, baritoną Menno Kollerį, studijavusį Freiburge ir Diuseldorfe, šiuo metu daugiausia dėmesio skiriantį Lied žanrui ir oratorijoms.

Koncerto pradžioje ir pabaigoje skambėjo stambesnės apimties opusai – Roberto Schumanno vokalinis ciklas „Liederkreis“, op. 24, bei Paulo Hindemitho Sonata fleitai ir fortepijonui. Programos viduryje išgirdome įspūdingus, retai pas mus atliekamus kūrinius: Luciano Berio „Sequenza I“ fleitai solo, baritono su aktyvia fortepijono partija profesionaliai traktuotą, efektais paįvairintą Valentino Ruckebiero dainą „Bluetenblatt“ („Žiedlapis“) ir jauno mūsų kompozitoriaus Andriaus Maslekovo „Čia – Ten – Niekur (Odė džiaugsmui)“ pagal Jurgos Ivanauskaitės tekstą.

Profesionalūs atlikėjai kruopščiai atliko kūrinius, publika džiaugėsi ir kokybiška ankstesnių epochų muzikos traktuote, ir efektingomis moderniomis pjesėmis. Tik koncerto pradžioje, per Schumanno ciklą, pianistė buvo dar nespėjusi prisitaikyti prie sudėtingos salės akustikos, todėl tyliuose vokalo epizoduose skambino per garsiai. Kituose kūriniuose ansamblio garso balansas buvo kuo puikiausias.

Kitą dieną toje pačioje salėje koncertavo pianistai „Clementi Duo“: Alvyda Zdanevičiūtė ir Dong Joohn Lee. Duetas susikūrė 2014 m. ir iškart tapo konkurso „Hannoversche Boerse der Musiktalente“ Hanoveryje laureatu. Alvyda mokėsi Alytaus muzikos mokykloje bei M.K. Čiurlionio menų mokykloje, šiuo metu studijuoja Hanoverio muzikos, teatro ir medijų akademijos magistrantūroje. Jos kolega iš Pietų Korėjos 2017 m. aukščiausiu įvertinimu baigė tos pačios aukštosios mokyklos magistro studijas. Fortepijoninis duetas atliko Muzio Clementi Sonatą Es-dur, op. 14 Nr. 3, Vlado Jakubėno pjeses iš baleto „Vaivos juosta“ (Sonatos Zubovienės ir Roko Zubovo aranžuotė keturioms rankoms). Po to skambėjo Eun Hye Kim „Chungseon Arari“ ir Franzo Schuberto Fantazija f-moll. Pianistai kruopščiai, dėmesingai traktavo šiuos skirtingų stilių opusus. Jautėsi šiek tiek skirtingos jų individualybės, bet tai netrukdė bendrai muzikos interpretacijai. Kūriniai skambėjo ansambliškai darniai, tačiau palinkėčiau dar tobulinti muzikos tėkmės pojūtį, įtaigiau perteikti nuotaikas.

Muzikų rėmimo fondas pateikė gražią dovaną atverdamas festivalio koncertams ir Lietuvos mokslų akademijos duris. Didžiojoje konferencijų salėje balandžio 11 d. koncertavo jau žinomos vokalo meistrės. Savo meistriškumą dar kartą patvirtino Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė bei LMTA docentė Julija Stupnianek-Kalėdienė. Koncerte pasirodė ir jos auklėtinės. Iš Italijos atvyko Olesia Mamonenko, studijavusi Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje bei LMTA, šiuo metu magistro studijas tęsianti Parmos Arrigo Boito konservatorijoje. Pernai dalyvavo prestižiniame festivalyje „VerdiOff“ Parmoje, konkurse „Giuditta Pasta“ pelnė Grand Prix. Su šia viešnia koncerte pasirodė ir kita J. Stupnianek-Kalėdienės studentė, LMTA magistrantė, mecosopranas Julija Smolič. Šioms trims puikioms dainininkėms akompanavo patyrusi pianistė koncertmeisterė Nijolė Baranauskaitė-Matukonienė. Įvairią programą, sudarytą iš smulkios formos kūrinių, arijų, duetų bei trio, užbaigė Dino Olivieri daina „Sugrįžk“, kuri ypač sužavėjo klausytojus.

Visos trys dainininkės meistriškai traktavo kūrinius, įpynė teatrališkų momentų. Ypač ryškiai kūrinių prasmę kūno kalba stengėsi perteikti įdomaus, švelnaus, bet ryškaus tembro (lirico spinto) savininkė O. Mamonenko. Maloniai nuteikė sodraus, tamsoko tembro J. Smolič balsas. J. Stupnianek-Kalėdienė ne tik meistriškai atliko sudėtingus virtuozinius kūrinių epizodus, nuotaikingai juos interpretavo, bet ir žaviai vaidino. Publika negailėjo aplodismentų. Tiesa, labai skambi salės akustika vokalistėms kartais trukdė girdėti ir švariai intonuoti, o publikai ne visada pavykdavo aiškiai išgirsti dainuojamą tekstą užsienio kalba, nes, ypač kulminacijose, garsai susiliedavo. Tik rusų kompozitorių kūriniuose buvo aiškiausiai girdimi gerai artikuliuojami žodžiai.