„(Ne)mylimas menininkas“ – pirmą kartą atliktas tyrimas, kaip menininką ir jo atlygį mato gyventojai

Lietuvos kultūros taryba ne tik skiria finansavimą kultūrai, bet ir prisideda prie svarbių problemų sprendimo. Vienas klausimų, ar meno kūrėjams užtikrinamas orus atlygis. Pirmą kartą Lietuvoje atliktas tyrimas, kaip visuomenė mato meno kūrėją. Tyrimo pristatymo metu Lietuvos kultūros tarybos analitikai atskleis, kokį menininko portretą yra susidarę gyventojai ir koks jų požiūris į menininkų atlygį – ar jis laikomas nepakankamu, o gal per dideliu – ir jo sukuriamą vertę visai visuomenei. Taip pat menininkė Eglė Ridikaitė papasakos apie menininko kelią iš asmeninės kūrėjos perspektyvos.

Balandžio 24 d. vyksiančiame tyrimo pristatyme bus nagrinėjama, kaip pastaraisiais metais keitėsi kultūros organizacijų mokami atlyginimai menininkams ir kokie skirtumai išryškėja tarp skirtingų meno sričių. Renginys kvies ne tik susipažinti su skaičiais, bet ir pažvelgti į platesnį kontekstą – kaip šiandien vertinamas kūrėjo darbas ir kokias realias sąlygas jis atspindi.

Lietuvos kultūros taryba pristatys naujausių tyrimų rezultatus, atskleidžiančius menininkų ekonominę situaciją. Taip pat į pokalbį apie atlygio klausimus ir menininko kelią pakviesta Nacionalinės premijos laureatė, dailininkė Eglė Ridikaitė.

Jos indėlis į Lietuvos meną įvertintas reikšmingais apdovanojimais, tarp jų – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija bei Vyriausybės kultūros ir meno premija. Vis dėlto, nepaisant didžiulės patirties ir apdovanojimų, menininkė kelia svarbius klausimus apie kūrėjų honorarus, meno kūrinių kainodarą ir menininkų verslumą šiuolaikinėje visuomenėje.

Eglės kūrybinis kelias: nuo ligoninės laboratorijų iki pripažinimo

E. Ridikaitė atvirai dalijasi, kad kelias į profesionalųjį meną nebuvo lengvas: „Galiu sakyti, kad tai istorija apie didžiulį užsispyrimą, nešildomas studijas ir nuolatinį savo vietos ieškojimą kintančiame laiko kontekste. Kai stojau į Dailės akademiją, konkursai buvo milžiniški, gal net didesni nei į mediciną. Todėl sėkmei reikėjo ne tik talento, bet ir beribio ūpo“, – sako kūrėja.

Eglės susidomėjimas daile prasidėjo ankstyvoje vaikystėje – mamos paskatinta ji lankė mokykloje formuotą dailės klasę. Vieną iš dabar naudojamų technikų ji pamatė dar vaikystėje, stebėdama vaikus, kurie apvedžiojo knygų piešinukus, naudojant vidinius saldainių popierėlius – dabartinę kalkę, nors tuomet į kitų vaikų naudojamą tokį kūrybos kopijavimą žiūrėjo skeptiškai. Vėliau sekė studijos Kaune, Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, o po jų – ir studijos Vilniaus dailės akademijoje.

Kelias į akademiją nebuvo lengvas – Eglei pavyko įstoti tik iš trečio karto. Siekdama savo tikslo, ji atsisakė paskyrimo stiklo fabrike ir su juo susijusių garantijų, kad galėtų bandyti dar kartą. Likusi Vilniuje be registracijos ir darbo, ji įsidarbino ligoninėje. Ją priregistravo sesers draugė, o ligoninei tokia registracija tiko. Nors darbas buvo fiziškai sunkus, jis leido išlaikyti vidinę laisvę ir tęsti pasirengimą kūrybiniam keliui.

Menininko kasdienybė ir realybė

Studijų metais ir vėliau menininkės kasdienybė vyko šaltose, nešildomose studijose Latako gatvėje. Ji prisimena, kaip tekdavo šildyti batus ir pirštines ant elektrinių radiatorių, kad būtų įmanoma dirbti. Nepaisant sudėtingų sąlygų, šis laikotarpis pasižymėjo stipriu laisvės pojūčiu. Tai buvo lūžio metas, kai kartu su bendraminčiais Pilies gatvėje ji kūrė savo taisykles ir patyrė naujai atsivėrusias galimybes.

Šiandien menininkė susiduria su kitokiais iššūkiais – kūrybos įkainojimu ir honorarų klausimu. Ji atvirai kalba apie tai, kad nustatyti kūrinio kainą sudėtinga: vien medžiagos gali kainuoti iki 1000 eurų, neįskaitant laiko ir kūrybinės energijos. Eglė pastebi, kad jaunesnioji karta yra drąsesnė – geriau geba save pristatyti ir valdyti savo karjerą, tuo tarpu vyresnės kartos kūrėjams prašyti adekvataus atlygio vis dar sudėtingiau.

Tyrimo „Mylimas / nemylimas menininkas“ pristatymas vyks balandžio 24 d. LATGA salėje (J. Basanavičiaus g. 4B). Tyrimo išvadas pristatys Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vadovė Gražina Norvilė-Šeputė ir vyriausiasis analitikas Martynas Tininis. E. Ridikaitė renginyje pasidalins savo kaip menininkės kasdienybe.