Šiemet Vilniaus miesto muziejus užaugo ir jungia keturis, naujaisiais muziejaus padaliniais tapusius, muziejus: Beatričės namus, Markučių dvarą, Medinės architektūros centrą bei Vokiečių 6 (anksčiau žinotą Vilniaus muziejaus vardu). Išaugęs ir atsinaujinęs muziejus kviečia išgirsti, pamatyti, paliesti, perskaityti skirtingus Vilniaus sluoksnius atveriančius pasakojimus. Savo nuolatines ekspozicijas bei laikinas parodas muziejus vis geriau pritaiko visiems, nepriklausomai nuo negalios ar individualių poreikių.
„Pritaikymas ir prieinamumo užtikrinimas visuose Vilniaus miesto muziejaus padaliniuose yra ilgalaikis mūsų uždavinys bei siekiamybė. Manome, kad yra svarbu ištreniruoti žvilgsnį, kuris padeda aplinkoje identifikuoti fizinius ir ne fizinius barjerus galinčius muziejaus lankytojams sudaryti papildomų kliūčių. Keliame tikslą ateityje ne tik pritaikyti ar taisyti esamas erdves, o iš esmės kurti erdves bei parodas, kurios patogios lankytojams turintiems skirtingų poreikių.” – sako Vilniaus miesto muziejaus lankytojų patirčių, edukacijos ir prieinamumo kuratorė Živilė Miežytė.
Vilniaus miesto muziejaus misija – ugdyti rūpestingus ir nusimanančius miesto šeimininkus. Ji įmanoma tik įtraukiant visas žmonių grupes, taip pat ir žmones su negalia. Keldamas sau šį tikslą Vilniaus miesto muziejus vadovaujasi nuostata, kad kai muziejus bus patogesnis žmonėms su negalia – jis bus patogesnis visiems.
„Iš tiesų, šie pokyčiai palengvina apsilankymą muziejuje ir kitoms lankytojų grupėms. Pavyzdžiui, patogios nuožulnos palengvina apsilankymą muziejuje ne tik žmonėms su judėjimo negalia, bet ir šeimoms su mažais vaikais, kai ekspozicijoje tenka judėti su vaikišku vežimėliu. Įsiminė pavyzdys iš Lietuvos negalios organizacijų forumo mokymų, kuriuose lankėmės su muziejaus kolektyvu: iš esmės žmogus sunkiai valdantis ranką, žmogus, laikinai sugipsuota ranka, ir žmogus, laikantis rankose kūdikį dažnai susiduria su panašiais iššūkiais.” – įžvalgomis dalijasi Živilė Miežytė.
Muziejaus pritaikymas skirtingoms lankytojų grupėms nėra nauja muziejaus kryptis. Vienas muziejaus padalinių – Vokiečių 6 nuo 2024 metų rengia parodų vaizdo gidus lietuvių gestų kalba, gidus su garsiniu vaizdavimu, taip pat pritaiko ekskursijas bei edukacinius užsiėmimus žmonėms su klausos ar regos negalia.
„Rengdami parodas galvojame ir apie informacijos pateikimo įvairovę – tekstu, garsu, vaizdu, lytėjimu ar net žaidimu. Liepos pabaigoje atidarėme jau ketvirtą parodą, kurią papildo ir vaizdo gidas lietuvių gestų kalba. Pradžioje stebėdavome, kad lankytojai pamatę sutartinį gestų kalbos (dviejų sudėtų delnų) ženklelį pasimesdavo, o kartais pradėdavo ploti tikėdamiesi aktyvuoti kokį nors įrenginį. Pastebime, kad ir klausos negalios neturintys lankytojai, sužino naujų dalykų, tad muziejaus prieinamumo sprendimai daro teigiamą įtaką švietimui apie negalią. Džiaugiamės pagaliau muziejaus internetiniame puslapyje patalpinę tekstus lengvai suprantama kalba. Jie aktualūs ne tik žmonėms turintiems intelekto negalią, tačiau ir Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams, kurie dar tik mokosi lietuvių kalbos. Kitaip tariant, įvairūs prieinamumo sprendimai tiesiog padaro virtualias ir fizines muziejaus erdves patogesnes visiems lankytojams.” – gerosiomis prieinamumo praktikomis dalijasi Ž. Miežytė.
Muziejus bendradarbiauja su negalios organizacijomis, jos reikšmingai prisidėjo prie Vilniaus miesto muziejaus prieinamumo strategijos kūrimo. Lietuvos Negalios Organizacijų Forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė pastebi muziejų siekį savo erdves pritaikyti įvairiems lankytojų poreikiams.
„Pastaruoju metu muziejai, bibliotekos kreipiasi pakankamai dažnai. Dažniausiai reikia bendrų mokymų apie žmonių su negalia patiriamas kliūtis ir galimus sprendimus. Taip pat pastebime, kad muziejai vis dažniau bendradarbiauja su atskiromis organizacijomis, įgyvendindami konkrečias iniciatyvas – pavyzdžiui, rengdami edukacijas žmonėms su intelekto negalia.” – pastebėjimais dalijasi pašnekovė.
Pasak jos, nepaisant Lietuvos muziejų pastangų savo virtualias ir fizines erdves pritaikyti kuo įvairesnėms lankytojų grupėms, dažniausiai siekis pritraukti žmonių su negalia bendruomenes pareikalauja papildomų pastangų ir laiko.
„Neužtenka vien paskelbti informaciją svetainėje – būtinas aktyvus ryšys su bendruomene. Tai, žinoma, priklauso ir nuo negalios pobūdžio – kuo labiau sutelktos bendruomenės, tuo daugiau pastangų gali reikėti kuriant ryšį, bet tai pasiteisina. Kaip kurčiųjų atstovai sako – jų bendruomenę reikia prisijaukinti. Tai liečia ne vien informacijos sklaidą, bet ir teigiamas patirtis, perduodamas iš lūpų į lūpas, kurios gali padėti kurti ilgalaikį ryšį. Ten, kur tokia tradicija jau sukurta, pavyzdžiui, bibliotekose, žmonės su negalia yra itin aktyvūs kultūros vartotojai. Jie tikrai jaučia poreikį dalyvauti kultūros gyvenime, tačiau tam, kad atrastų ir priprastų lankytis anksčiau neprieinamose erdvėse, reikia laiko ir nuoseklių pastangų – tiek kuriant prieinamumą, tiek apie jį komunikuojant.” - įžvalgomis dalijasi I. Širvinskaitė.
Visuose Vilniaus miesto muziejaus padaliniuose – Beatričės namuose, Markučių dvare, Medinės architektūros centre bei Vokiečių 6 žmonės su negalia bei juos lydintys asmenys kviečiami lankytis nemokamai.