„Karčiosios žolės“: Marijos Gvardeycevos paroda, tyrinėjanti Holokausto atmintį per gamtos prizmę

I. Luckevičiaus baltarusių muziejus Vilniuje pristato Marijos Gvardeycevos personalinę parodą „Karčiosios žolelės“, kurios atidarymas įvyks gegužės 17 d. kaip Muziejų nakties dalis, o paroda veiks iki 2025 m. liepos 17 d.

Paroda „Karčiosios žolės“ nagrinėja, kaip Holokausto atmintis išlieka Baltarusijos ir Baltijos šalių kraštovaizdžiuose – teritorijose, kurios kadaise priklausė Sėslumo zonai ir buvo giliai paženklintos žydų bendruomenių genocidu. Gvardeyceva naudoja fotografiją, instaliacijas, vaizdo meną ir tekstilę, kad ištirtų, kaip atmintis – tiek žmogiškoji, tiek ekologinė – įsišaknija per natūralias formas, medžiaginius pėdsakus ir apžėlusių vietų tylą.

Menininkė aplankė dvylika Holokausto masinių žudynių vietų Rytų Europoje, rinkdama laukines žoleles, augančias ant palaidojimo vietų. Šie augalai – išdžiovinti ir saugoti rankų darbo botanikos atlasuose – tapo koliažų ir instaliacijų pagrindu. Parodoje džiovinti augalai rodomi kartu su žmogaus plaukų sruogomis ir odą imituojančiais latekso sluoksniais, pabrėžiant, kaip atmintis įsismelkia į žemę, kūną ir augalus.

„Šis projektas – apie žoleles, miškus ir paminklus – visa, kas liko iš šimtų tūkstančių nužudytų žmonių“, – sako Gvardeyceva. „Sujungdama gamtą ir žmogų, tikiuosi sukurti erdvę apmąstymams ir dialogui apie tai, kaip prisimename ir kaip pagerbiame tuos, kurių netekome.“

„Karčiosios žolės“ taip pat paliečia politinę įtampą, susijusią su Holokausto atminimu Baltarusijoje ir Baltijos šalyse, kur bendri istoriniai ryšiai susiduria su skirtingomis atminimo naratyvų formomis. Daug vietų, sovietmečiu nepažymėtų, šiandien tebėra paslėptos po miškais ir laukais. Gvardeycevai šis apžėlimas tampa ne tik fonu, bet ir liudininku. Jos darbas rodo, kaip gamta sugeria atmintį, tyliai, bet galingai liudydama praeities smurtą.

Gvardeyceva perfrazuoja Hannah Arendt ir klausia: kiek reikia pamiršti, kad būtų galima prisiminti? „Karčiosios žolės“ kviečia žiūrovą susidurti su šiuo paradoksu ir svarstyti, ką reiškia atsiminti, kai pats kraštovaizdis atrodo pamiršęs.

Kaip pažymi kuratorė Maja Kacnelson, Baltarusių ir žydų kultūros paveldo centro įkūrėja: „Peržengdama oficialių paminklų ribas, paroda „Karčiosios žolės“ miškus ir žoles traktuoja kaip gyvus memorialus – tyliai atmintį saugančius liudininkus“. Gvardeyceva įkūnija šią idėją, vesdama žiūrovus per sensorinį ir emocinį kraštovaizdį, kuriame gamta tampa atsparumo ir liudijimo simboliu.

Paroda atidaroma viešu vernisažu 2025 m. gegužės 17 d. 16 val., veiks nuo gegužės 18 d. iki liepos 17 d. Luckevičiaus baltarusių muziejuje Vilniuje.

Antroji parodos dalis atidaroma liepą Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje. Joje bus pristatyti Gvardeycevos botaniniai atlasai kaip atskiri kūriniai bei 18 minučių trukmės dviejų kanalų filmas su dronų nufilmuotais palaidojimo vietų vaizdais. Ši paroda pratęs Holokausto atminties tyrinėjimą per gamtą ir stiprins dialogą tarp Vilniaus kultūros institucijų.

Paroda: „Karčiosios žolės“ Marija Gvardeyceva 

Kuratorė: Maja Kacnelson, kuratorė ir kultūros projektų prodiuserė, dirbanti istorijos, viešosios atminties ir tarpdisciplininių bendradarbiavimo praktikų sankirtoje

Atidarymas: 2025 m. gegužės 17 d., 16:00 

Parodos datos: 2025 m. gegužės 18 d. – liepos 17 d. 

Vieta: I. Luckevičiaus baltarusių muziejus 

Adresas: Vilniaus g. 20, Vilnius

Svetainė: www.vilnia.com