Unikalus Maironio lietuvių literatūros muziejaus projektas: dalelė tarpukario Kauno kultūros Lietuvai ir pasauliui

Šių metų rugsėjo mėnesį Maironio lietuvių literatūros muziejus pristatys išskirtinį projektą – bendradarbiaujant su architekte Edita Bružikaite sukurtą poeto Jono Mačiulio-Maironio buto dioramą: 1:20 masteliu atkurtą Maironio buto, kuriame dar alsuote alsuoja tarpukario autentika, modelį, papildytą interaktyviais elementais. Projekto „Maironio namai – pasauliui. Interaktyvios dioramos sukūrimas“ vadovas – Benas Drukteinis, kūrybinė komanda: architektė Edita Bružikaitė, muziejaus direktorė Deimantė Cibulskienė, dailininkė-dizainerė Inga Zamulskienė, parodų kuratorė Audronė Meškauskaitė.

Maironis, neabejotinai laikomas vienu ryškiausių lietuvių poezijos etalonų, kartu yra neatsiejamas ir nuo Kauno „aukso amžiaus“ – tarpukario – kultūros, miesto plėtros ir visuomenės gyvenimo. Ne veltui geras klasiko bičiulis Juozas Tumas-Vaižgantas yra pasakęs, kad „statyti Maironiui buvo lyg koks prieprotis. <...> Prelatą Joną Maironį tenka visai rimtai vadinti – Kauno atstatytoju, kai suskaitome, jog visa ko jis  yra pristatęs beveik už visą milijoną litų“. Vienas ryškiausių statinių, į kurį Maironis investavo savo laiką, rūpestį ir lėšas, – Kauno širdyje, Rotušės aikštėje stovintys įspūdingi rūmai. Juos XX a. pr. Maironis įsigijo gerokai apleistus, per metus suremontavo ir pavertė kultūrinio gyvenimo centru. Rūmuose esantis aštuonių kambarių butas, kuriame poetas gyveno daugiau kaip 20 metų, iki šiol traukia lankytojų akį ir dažną priverčia aiktelti dėl subtilios prabangos, skoningo interjero, dailių meno kūrinių. Čia galima pasigrožėti Maironio dėka išsaugota rokoko stiliaus svetaine, amžininkų pripažinta kaip puošniausia tarpukario Kaune, atrasti tam metui itin būdingų art deco elementų, o buto kambariuose esantys daiktai, meno kūriniai ne tik leidžia akies krašteliu žvilgtelėti, kaip tuo metu gyveno pasiturintys Kauno intelektualai, bet ir atskleidžia savitą Maironio asmenybę.

Minėtus aspektus patirti ir pajausti galima apsilankius Maironio lietuvių literatūros muziejuje, tačiau muziejaus darbuotojams atrodo labai svarbu, kad su Maironio butu ir kartu tarpukario kultūra, žymiausiomis asmenybėmis galimybę susipažinti turėtų kuo platesnis ratas žmonių, ypač jaunimas, taip pat svečiai iš užsienio, susiduriantys su kalbos barjeru. Vykdyto projekto metu sukurta diorama –tai unikalus būdas dalelę muziejaus pasiimti ir pristatyti, kad ir kur bekeliaujama. Galimybę kalbėti tarptautinei auditorijai užtikrina tai, kad visas dioramos turinys pateikiamas tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis, o siekis apie praeitį kalbėti šiuolaikinei visuomenei aktualiomis formomis išpildomas pasitelkus interaktyvias detales. Dioramoje fizinis Maironio buto modelis papildomas daugialypės terpės patirtimi: čia bus galima peržiūrėti tiek panoraminį, tiek stambiu planu pateikiamus Maironio kambarius, peržvelgti archyvines nuotraukas, iš kurių ryškėja socialinės poeto aplinkos niuansai, tarpukario intelektualų susibūrimų įdomybės. Išskirtinę, kone autentišką patirtį leidžiantis į dioramoje atveriamą pasaulį užtikrina audiogidas ir pasakojimas pirmuoju asmeniu: atrodo, pats Maironis veda lankytojus po savo namus, pasakoja atsiminimus, istorijas – apima jausmas, lyg leistumėmės į turiningą, tačiau nevienalytį, sudėtingą vidinį poeto pasaulį ir slapčiausias mintis... Taip dioramoje pateikiamas turinys susilieja į vientisą pasakojimą, iš kurio ryškėja skirtingos Maironio veiklos kryptys ir asmenybės savitumas: poetas, kunigas, profesorius, literatūros mokslininkas, parengęs išskirtinį visuotinės literatūros vadovėlį, entuziastingas Lietuvos istorijos tyrėjęs, mintinai mokėjęs visų J. Mateikos „Žalgirio mūšyje“ pavaizduotų karžygių vardus bei likimo istorijas, rūpestingas brolis ir vaišingas namų šeimininkas, jautrus, kiek uždaras, giliai jaučiantis žmogus...

Į dioramoje atveriamą Maironio ir tarpukario Kauno pasaulį bus galima žvilgtelėti jau visai netrukus – rugsėjo 10 d. 16 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13, Kaunas) vyks dioramos pristatymo renginys. Vėliau dioramos pavidalu Maironio butas pasieks Raseinių krašto istorijos muziejų, Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešąją biblioteką, Panevėžio Elenos Mezginaitės viešąją biblioteką ir Molėtų krašto muziejų. Apkeliavus Lietuvą, dioramą planuojama pristatyti ir kultūrinėse užsienio įstaigose!