Žmogiška stiprybė

Perfrazuojant šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ meno vadovo Gildo Aleksos prieš spektaklio „Konstrukt“ rodymą birželio 7 d. Kauno Girstučio kultūros centre pasakytus žodžius, šiųmetės programos spektakliams pavyko dar kartą pakviesti žiūrovus persvarstyti, kas yra šiuolaikinis cirkas ir koks įvairus jis gali būti. Tris iš festivalio kūrinių – „Anchored in Air“, „Fora“ ir „Konstrukt“ – sieja troškimas ištrūkti iš socialinių rėmų. Tokia formuluotė festivalį paskandintų kultūrinių renginių „apie viską ir nieką“ kategorijoje, todėl organizatoriai šių metų temą įvardijo trumpesne sąsaja „Biografijos“. Iš užsienio atvežti monospektakliai ar kameriniai kūriniai šią temą iš dalies patvirtina, tačiau juos stebint paaiškėja, kad etikete „Biografijos“ neapsiribojama. Juo labiau – ar daugelis šiuolaikinio cirko kūrinių tam tikra prasme nėra jų autorių biografija?

Gegužės 30 d. parodytame „Cirkuliacijos“ atidarymo spektaklyje „Anchored in Air“ naudojama vienetinė, specialiai šiam pasirodymui sukurta svertinė konstrukcija su įranga, leidžiančia į orą pakelti neįgaliojo vėžimėlį. Šis socialiai angažuotos britų šiuolaikinio cirko trupės „Head Over Wheels“ spektaklis pritaikytas žmonėms, turintiems regos negalią: visa, kas vyksta scenoje – nuo atlikėjų aprangos iki judesių, – įgarsinama pačių menininkų lūpomis. Šalia trumpų gyvai atliekamos muzikos intarpų žodinis įgarsinimas kuria subtilų ir nuoširdų pasirodymo santykį su publika, ypač kai vienas pagrindinių spektaklio atlikėjų Jonny Leitchas sėdi neįgaliojo vėžimėlyje.

Kūrinio „Anchored in Air“ garsovaizdis siejasi su kitu „Cirkuliacijos“ spektakliu „Konstrukt“, kuriame šalia mechaninių garsų atsiranda Laurie Anderson dainos „O Superman“ stilistiką primenantis muzikinis fonas. Abu spektakliai teminio festivalio kontekste leidžia daryti prielaidą, kad garsas – ypatingas šiuolaikinio cirko elementas, leidžiantis perteikti sudėtingas jausenas, pristatyti sentimentalias ar skaudžias asmenines istorijas. Tiesa, „Anchored in Air“ rodymas Lukiškių kalėjimo erdvėje ir jo viltį teikianti žinia „Kartu mes stipresni“, primenanti 2015 m. „Eurovizijos“ šūkį, kviečiantį tiesti tiltus, iki galo nepersiskaitė dėl triukšmingos tuoj pat po pasaulinės cirko spektaklio premjeros vykusio grupės „Garbanotas“ koncerto lūkuriuojančios publikos.

Birželio 2-ąją „Menų spaustuvėje“ pristatytas Europos šiuolaikinio cirko pasaulyje žinomos jaunųjų šiuolaikinio cirko kūrėjų platformos „circusnext“ laureatės Alice Rende spektaklis „Fora“. Kūrinys užburia ne tik svaiginančia lankstaus kūno technika, paveikia muzika ir įtampą kuriančiais šviesų rakursais – jame telpa ir cirko istorijos kontekstas. Daugelis šiuolaikinio cirko pasirodymų, ypač naudojančių klasikinio cirko discipliną, turi įveikti klasikinį jos įsivaizdavimą. Pasitelkdama magijos triukų su dėžėmis įvaizdžius, dekonstruodama isterijos paveiktų žmonių kūno kalbą, „Foroje“ Rende kuria unikalią, atvirą ir daugiasluoksnę visatą, pasiduodančią įvairiems interpretacijos lygiams.

Kroatų trupės „Circus Kolektiv“ spektaklyje „Konstrukt“ ironiškai karaliauja geometrija ir struktūra. Tarpai tarp trijų atlikėjų Klaros Barišić, Georginos Cassels ir Georgianos Johnson skirtingų disciplinų solo apie nesėkmę užpildomi choreografiniais trijulės pasirodymais, pasitelkiant tik ką scenoje matytų disciplinų instrumentus: virves, audeklus, medinę lazdelę iš ore siūbuojančios trapecijos. Dėl griežtos spektaklio struktūros jautri pasirodymo mintis apie žmogiškas klaidas ir ryžtą nepasiduoti pasitraukia į antrą planą, leisdama sužibėti meditatyviems ir plastiškiems atlikėjų šėliojimams, ne pagal paskirtį naudojant puikiai atpažįstamų cirko disciplinų įrankius.

Ryškiausiu „Konstrukt“ epizodu tampa trapecijos menininkės grakštus šokis su lazdele, skambant Claude’o Debussy „Clair de lune“. Išlaisvinus vaizduotę, jos plačiuose mostuose ir sukiniuose galima apčiuopti modernaus šokio pradininkės Isadoros Duncan stiliaus elementų. Be to, įspūdingai atrodo ir romi, monumentali cirko menininkės laikysena jos solo finale, kai ji tykiai užkopia į patį virvės viršų. Būtent tai tampa įdomiausia pasirodymo dalimi ir erdve, kurioje šiuolaikinis cirkas pakyla virš siaurų teorinių sąvokų, atsiplėšia nuo vyresnio klasikinio cirko brolio titulo ir pasprunka nuo bet kokių bandymų jį klasifikuoti.