Knygų ir kitų dokumentų paroda, skirta Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių šimtmečiui

Lapkričio 14 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Japonijos ambasada Lietuvoje kviečia į Lietuvos Respublikos ir Japonijos draugystės 100-mečio minėjimo renginį, kuriame bus atidaryta paroda „Ryšiai“, apimanti ilgametę abiejų šalių santykių istoriją diplomatijos, kultūros ir kitose srityse. Paroda veiks iki 2023 m. sausio 31 d.

Paskutinėmis 2022 m. spalio dienomis aukščiausio lygio Lietuvos ir Japonijos Ministrų Pirmininkų susitikime Japonijoje buvo sutarta dvišalius Lietuvos ir Japonijos santykius pakelti iki strateginės partnerystės lygio. Tai aukščiausia dvišalio bendradarbiavimo viršukalnė, į kurią kopta ištisą šimtmetį – nuo 1922 m. gruodžio 20 d., kai Japonijos vyriausybė pasirašė Lietuvos Respublikos pripažinimo aktą, simboliškai tapusį diplomatinių ryšių / kizuna pradžia.

Šioje parodoje, skirtoje Lietuvos ir Japonijos draugiškų santykių šimtmečiui paminėti, norime papasakoti apie ryšius / kizuna. Keliaudami per skirtingus istorijos laikotarpius, pradedant nuo XIX a. antrosios pusės, kai Lietuva dar priklausė Rusijos imperijai, o Japonija – ką tik uostus užsienio šalims atvėrusi ir modernizacijos keliu pradėjusi žengti valstybė, norime parodyti, kaip abiejų šalių santykiai plėtojosi ir vystėsi, kokie įvykiai, dokumentai ar asmenybės tapo šio proceso simboliais ir riboženkliais.

Ryšiai / kizuna čia – ne tik istorijos datos, archyviniai dokumentai ar sutartys, bet ir žmonės: draugai ir bendraminčiai, kolegos ir partneriai, diplomatai, valstybių vadovai ir verslininkai, vertėjai, aktoriai, muzikantai ir dailininkai – visi, kurių idėjos, svajonės ir darbai persipina, kuria naujus ryšius ir sąsajas, tęsia senas ir duoda pradžią naujoms tradicijoms ir istorijoms.

Ar tą 1862 m. rugsėjo rytą Kaune pakeliui iš Sankt Peterburgo į Karaliaučių tik papusryčiauti viename miesto viešbučių išsilaipinę japonai galėjo bent numanyti apie Steponą Kairį, pirmųjų knygelių apie Japoniją autorių? O šis ar galėjo pagalvoti apie žurnalistę Kumiko Hirano, po daugiau nei šimto metų japoniškai parašiusią apie jį knygą? O Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ar būtų patikėjęs, kad Tokijuje bus suorganizuota pirmoji užsienyje po nepriklausomybės atgavimo jo darbų paroda, kad per Jono Meko filmus į Lietuvą jis atves lingvistą profesorių Ikuo Muratą ir kompozitorių Ichirō Katō, kad profesorius Vytautas Landsbergis ir Jurgis Mačiūnas taip pat jo vardu bus susaistyti su Japonija?

Ypatingą vietą šioje parodoje užima knygos: grožinės literatūros ir poezijos vertimai, paveikslėlių knygos, mokslo monografijos, kelionių apybraižos, žodynai, vadovėliai. Jos ne tik byloja apie diplomatinius, kultūrinius ar ekonominius ryšius / kizuna, iš kurių atsirado, bet ir pačios tampa naujų ryšių / kizuna kūrimo priemone, įtraukiančia kiekvieną iš mūsų.

Parodos organizatoriai ir rengėjai nuoširdžiai dėkoja, visiems, prisidėjusiems prie šios parodos įgyvendinimo, ir tikisi, kad pasakojimas apie Lietuvos ir Japonijos ryšius / kizuna taps atspirties tašku, kuriant tolesnius ir įprasminant jau esamus.

Parodos rengėjai: Gabija Čepulionytė, Jurgita Ignotienė, doc. Linas Didvalis, dr. Arvydas Kumpis, dr. Linas Venclauskas, Saulius Valius, Ona Veliūtė Organizatoriai Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Japonijos ambasada Lietuvoje Pagrindiniai partneriai LR Kultūros ministerija LR Užsienio reikalų ministerija Rėmėjai Lietuvos kultūros taryba Toshiba International Foundation