Vladislovas Starevičius – animacijos pasaulio pionierius

Lapkričio 26 d., penktadienį, 18 val., LDS galerijoje „Arka“, Vilniuje, atidaroma pirmoji Torūnės šiuolaikinio meno centro organizuojamo projekto „Vladislovas Starevičius – animacijos pasaulio pionierius“ paroda, kuri galerijoje „Arka“ bus eksponuojama iki metų pabaigos. Vėliau projektas bus pristatomas Kaune, LDS galerijoje „Meno parkas“. Projektu siekiama supažindinti visuomenę su kino istorijai ir lėlinei animacijai itin reikšminga Vladislovo Starevičiaus asmenybe bei tarptautinėje scenoje reprezentuoti kūrėjo nuopelnus animacijos raidai. Skirtingų šalių siekį „nusisavinti” autorių kaip savo nacionalinę vertybę pagrindžia tai, kad Rusijoje kūrėjas vadinamas Rusijos animacinio kino pradininku, Lenkijoje – lenkų kinematografininku, pirmojo pasaulyje lėlinio filmo autoriumi, o prancūzai nemažą Starevičiaus meninio paveldo dalį įvardija kaip prancūzų animacinio kino klasiką.

1965 m. mirusio menininko kūrybinį palikimą sudaro 45 filmai. Pirmoji lėlių animacija „Elniaragių kova“ sukurta 1910-siais Starevičiui pradėjus dirbti Kauno miesto muziejuje, kuris užsakė menininkui sukurti dokumentinius filmus. Šiam užsakymui įgyvendinti V. Starevičius įsigijo kamerą. Tuomet ir prasidėjo jo kaip filmų kūrėjo karjera. Pirmasis visuotinio pripažinimo sulaukęs buvo lėlių animacijos trumpametražis filmas „Gražioji Lukanida“. Nuo tada jis sukūrė daugybę filmų, kurie pasklido po visą pasaulį, pasiekdami net Kiniją ir JAV. Nors menininkas laikomas animacijos klasiku ir vadinamas „Europos Disnėjumi“, o jo filmai įkvėpė tokius kūrėjus kaip Tim Burton, brolius Quay ir  Wes Anderson, Lenkijoje ir Lietuvoje jis vis dar mažai žinomas. Tai lėmė sudėtinga menininko biografija. Vladislovas Starevičius buvo Sausio sukilimo dalyvių Aleksander Starewicz and Antonina Legęcka sūnus, gimęs 1882 m. Maskvoje. Po motinos mirties išsiųstas pas senelius į Kauną, kuriame prabėgo būsimojo kūrėjo vaikystė ir jaunystė. 1912 m. su šeima Starevčius atvyksta į Maskvą, iš kur 1919 m. bėgdamas nuo bolševikų atvyko į Paryžių, kuriame praleido visą savo likusį gyvenimą. Enciklopedijose Starevičius įprastai minimas kaip rusų tautybės kino kūrėjas su lenkiškomis šaknimis, gyvenęs ir kūręs Prancūzijoje. Jo kilmės komplikuotumą atskleidžia dažnai rašytiniuose šaltiniuose skirtingai interpretuojamas menininko vardas, tačiau Lenkijai jis visada bus Władysław Starewicz, nes savo lenkišką kilmę pats menininkas pabrėžė iki pat gyvenimo pabaigos.

Vykdant šį projektą Torunės šiuolaikinio meno centras kolekcijas formuoja remdamasis Lenkijos ir Prancūzijos kolekcijomis, nuotraukomis iš lenkiškų žurnalų, spaudos apžvalgų, naudoja originalias scenografines detales ir lėlių dizainą bei pristato filmus.

Projekto parodoms pasirinkti du miestai – Vilnius ir Kaunas - yra glaudžiai susiję su menininko gyvenimu ir kūryba. Kaunas – menininko vaikystės ir jaunystės miestas. Čia pradėta menininko karjera (pirmiausia kaip tapytojo, satyriko, fotografo, vėliau filmų kūrėjo). Vilniuje prabėgo studijų laikai. Netrukus įvyksianti paroda galerijoje „Arka“ akcentuoja menininko kūrybos tarptautinį mastą ir svarbą. Paroda Kaune numatyta „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ metu. Joje bus pristatyta šio žinomo autoriaus Kauno ir Maskvos laikotarpių pasiekimai fotografijos, tapybos, karikatūrinio žanro srityse ir, žinoma, pirmosios animacijos.

Parengta pagal Krzysztof Stanislawski informaciją

Projekto idėjos autorius: Krzysztof Stanisławski

Kuratorius Lietuvoje: Arvydas Žalpys

Projekto koordinatorės: Paulina Kuhn, Isabella Stanislavska

Koordinatoriai Lietuvoje: Airida Rekštytė, Povilas Ramanauskas

Filmų koordinatoriai:Radosław Osiński, Piotr Waśniewski

Produkcija: Wojciech Ruminski

Parodą organizuoja: LDS galerija „Arka“

Partneriai: Lenkų Institutas Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjunga

Projektą remia Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos programa „Įkvepianti   kultūra”.

Paroda galerijoje „Arka“ veiks iki gruodžio 31 d.