Kino režisieriaus Marato Sargsyano fotografijų paroda „Ne aš toks, gyvenimas toks“

„Skalvijos“ kino centre pristatoma kino režisieriaus Marato Sargsyano fotografijų paroda „Ne aš toks, gyvenimas toks“. Parodos pavadinimą pasufleravo užrašas, kurį režisierius pamatė ištatuiruotą ant vieno vaikino – Vėliučionių vaikų socializacijos centro auklėtinio – rankos.

Sargsyano pažintis su Vėliučionių vaikų socializacijos centru prasidėjo šiemet, kai kartu su Andriumi Blaževičiumi jie vedė projekto „Dideli maži ekranai“ kūrybines kino dirbtuves, kurių tikslas – ugdyti medijų raštingumą ir svarbiausias XXI a. kompetencijas per praktines audiovizualinių tekstų kūrimo užduotis. Vėliučionių centras yra vienas iš šešių vaikų socializacijos centrų Lietuvoje.

Sargsyanas pripažįsta, kad nors trys kūrybinių dirbtuvių dienos – per trumpas laikas mokiniams tapti kritiškai mąstančiais, kūrybingais ir bendradarbiaujančiais visose situacijose, jis tiki šios veiklos prasmingumu: „Vaikai išbandė save neįprastoje srityje ir jei kartais gyvenime ateis akimirka, kai jie turės rinktis iš dviejų: ar toliau tęsti tai, ką jie iki šiol darė, ar bandyti pasikeisti ir pradėti kažką nauja, labai tikiuosi, kad mūsų dirbtuvės taps tuo vienu gramu, kuris nusvers svarstykles.“ Režisieriaus nuomone, šie vaikai tam tikra prasme yra visuomenės abejingumo rezultatas: „Dauguma apie tokius vaikinus turbūt pasakytų: narkomanai, vagys, jų vieta – kalėjime. Bet gal tik nedaugelis susimąstytų, ar jie turėjo šansą gyventi kitaip, ar jų likimas nebuvo nulemtas vos jiems gimus.“

Sargsyanas lankėsi centre visą mėnesį ir nusprendė sukurti apie šiuos vaikus filmą. Pasak režisieriaus, jam kilo klausimų ne tik apie izoliuotus centro gyventojus, bet ir apie mus, gyvenančius laisvėje: „Su kolega Blaževičiumi esame dirbę daugelyje mokyklų visoje Lietuvoje. Teko susidurti su įvairiausiais vaikais. Iš pradžių ir šie jaunuoliai tarsi niekuo nesiskyrė, tačiau po truputį pradėjo atsiverti įdomūs dalykai. Pradėjau fotografuoti neturėdamas tikslo kur nors skelbti nuotraukas. Taip darau beveik visur, vėliau dovanoju nuotraukas vaikams. Šie vaikinai turėjo keisto žavesio, jie nesimaivė, nerodė ypatingo dėmesio. Tarsi vaikai kaip vaikai, tačiau nuotraukose atsiskleidė kažkokių ypatingų detalių: jų žvilgsnis, elgesys, neįprastas mąstymas, tikslai ir svajonės. Visa tai ir sukuria jų portretus.“

Maratas Sargsyanas gimė 1978 m. vasario 15 d. Kirovokano mieste (dabar Vanadzoras) Armėnijoje. Nuo trylikos metų dirbo Kirovakano televizijoje operatoriumi ir montuotoju. 1994 m. atvyko į Lietuvą ir įsidarbino Šiaulių televizijoje, vėliau dirbo „Tango TV“, kūrė muzikinius klipus. 2005 m. įstojo į LMTA Teatro ir kino fakultetą, įgijo audiovizualinio meno magistro laipsnį. Dokumentiniai ir vaidybiniai trumpo metražo Sargsyano filmai yra pelnę ne vieno tarptautinio kino festivalio apdovanojimus. Jo debiutinio pilno metražo vaidybinio filmo „Tvano nebus“ premjera įvyks rugsėjo 2 d. prasidedančio tarptautinio Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje „Kino kritikų savaitė“.

Paroda veiks iki rugsėjo 15 d.