7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Įpusėjo viešų paskaitų ciklas „Aktualioji dailėtyra“

VDA inf.
Nr. 13 (1292), 2019-03-29
Kultūra Anonsai
Stasys Ušinskas, Lakūno sapnas
Stasys Ušinskas, Lakūno sapnas

Įpusėjo Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros rengiamas viešų paskaitų ciklas „Aktualioji dailėtyra“, kuriame katedros dėstytojai ir absolventai, VDA Dailėtyros instituto mokslininkai, kiti dailėtyros lauko profesionalai pristato naujausius tyrimus dailės istorijos, kolekcionavimo, naujausių šiuolaikinės dailės procesų srityje.

Paskaitos nemokamos, jos vyksta Vilniaus dailės akademijos „Titanike“ (Maironio 3), Felikso Daukanto auditorijoje (Nr. 112), pradžia – 18 val., trukmė – viena astronominė valanda. Norinčius dalyvauti paskaitose kviečiame registruotis el. paštu dailetyra@vda.lt

Artimiausios ciklo „Aktualioji dailėtyra“ paskaitos

Balandžio 2
Dr. Rasa Butvilaitė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros docentė
„Nematoma“ tarpukario Vilniaus architektūra

Lenkijos architektūros tyrinėtojai 1919–1939 m. Vilniaus atvejį neretai laiko menkaverte periferijos apraiška, mano, kad tuo metu statybinė veikla buvo apskritai apmirusi; Lietuvoje šio laikotarpio Vilniaus architektūra dažnai vis dar vertinama kaip svetimos valstybės palikimas. Šiuo laikotarpiu Vilniuje statyti retrospektyvių formų pastatai tarsi paskęsta miesto istorinių stilių įvairovėje, neretai plačiojoje visuomenėje yra tapatinami su stalinistinio laikotarpio sovietine architektūra, o raiškūs modernizmo pavyzdžiai – su sovietmečio brandžiojo ar vėlyvojo modernizmo apraiškomis. Paskaitoje bus dalinamasi naujausiais tyrimais, atskleidžiančiais pakankamai sudėtingą ir įvairialypę tarpukario dvidešimtmečio architektūros panoramą, bus mėginama atsakyti į klausimą, kokiais būdais Antrosios Lenkijos Respublikos ūkinė, visuomeninė, kultūros ir gynybos politika veikė Vilniaus, tapusio naujai atsikūrusios valstybės dalimi, architektūros raidą, jos kryptis.

Balandžio 9
Dr. Giedrė Jankevičiūtė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros profesorė
Art deco Lietuvoje

Art deco ir tarpukario Kaunas – emblema tapęs žodžių derinys, kurį suprantame kaip modernybės sinonimą, nacionalinės dailės, architektūros ir dizaino kokybės simbolį. Paskaitoje išgirsime, kada atsirado ir ką reiškia terminas „art deco“, kuo art deco skiriasi nuo art nouveau, o svarbiausia – kaip art deco paveikė Lietuvos dailę, dizainą, architektūrą ir net miestiečių gyvenimo būdą. Tai proga pagilinti pažintį su įtakingu tarptautiniu stiliumi, sužinoti apie jo kelius į Lietuvą, dar kartą pasinerti į dinamišką modernėjančio Kauno istoriją ir atidžiau pažvelgti į lietuviškojo art deco kūrėjų palikimą. Susitiksime su iš pirmo žvilgsnio gana skirtingais menininkais. Tarp jų – visiems girdėti Vladimiras Dubeneckis, Adomas Galdikas, Telesforas Kulakauskas, Kazys Šimonis, Stasys Ušinskas ir mažiau žinomi Jonas Juozas Burba, Barbora Didžiokienė, Halina Naruševičiūtė-Žmuidzinienė, Sofija Pacevičienė.

Atkreipiame dėmesį, kad keičiamas Laimos Kreivytės paskaitos laikas: paskaita vyks ne balandžio 23 d., kaip skelbta anksčiau, bet balandžio 16 d.

Laima Kreivytė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros lektorė
Paralelinės realybės. Marijos Teresės Rožanskaitės ir Igorio Piekuro kūryba

Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) ir Igorio Piekuro (1935–2006) kūryba išsiskiria savitu santykiu su realistine tapybos tradicija.  Kritiškas požiūris į sovietinę tikrovę (sergančio kūno, šiukšlynų, mirties temos) neatitiko socialistinio realizmo reikalavimų. Tačiau ir hiperrealistinė estetika nebuvo menininkų siekiamybė. Kas įtakojo Marijos Teresės Rožanskaitės erdvinius eksperimentus? Kaip formavosi fotografijos ir mokslo įtakotas Igorio Piekuro kūrybos braižas? Paskaitoje analizuosime menininkų darbus platesniame kultūriniame, socialiniame ir politiniame kontekste.

Žymos:
VDA inf.,
Stasys Ušinskas, Lakūno sapnas
Stasys Ušinskas, Lakūno sapnas
Vilniaus architektūra
Vilniaus architektūra
Igoris Piekuras ir Marija Teresė Rožanskaitė
Igoris Piekuras ir Marija Teresė Rožanskaitė