Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą. Kovo 10 d. 17 val. muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, vyks istoriko dr. Elmanto Meilaus paskaita „Lukiškės iki XVII a. pabaigos“.
Ankstyvieji rašytiniai ir kartografiniai šaltiniai iš maždaug 400 metų laikotarpio (XV–XVIII a.) apie Lukiškes rodo, kad per visą šį periodą jos nuo plyno lauko be aiškių ribų tapo gan glaudžiai įvairiais ūkiniais ryšiais su miestu susijusiu priemiesčiu. XVI a. Lukiškės tapo Vilniaus uostu, per kurį ėjo prekyba su Kaunu ir Karaliaučiumi. Iš Maskvoje neseniai surastų XVI a. antros pusės Lukiškių gyventojų surašymų galima susidaryti apytikrį vaizdą apie jų skaičių, profesijas, nekilnojamąjį turtą ir net apie juos pačius. XVII a. pirmoje pusėje šio priemiesčio ir jo uosto ūkinė reikšmė dar labiau išaugo, bet greitesnį integravimąsi į miestą ir visą priemiesčio raidą sustabdė XVII a. vidurio nelaimės. Nors maskvėnų penkerių metų okupacijos metu Lukiškės buvo nuniokotos, uostas ir toliau funkcionavo ir XVII a. antroje pusėje Lukiškės gan sparčiai atsistatė. Deja, XVIII a. pradžioje vykęs Šiaurės karas ir maras Lukiškes kartu su visu miestu dar labiau nusmukdė ir šio priemiesčio integracija į miestą sulėtėjo.