Raminta Jurėnaitė. „Arvydas Šaltenis. Tapyba“. Vilnius: Modernaus meno centras, 2014 m., 340 p., dailininkas Jokūbas Jacovskis.
Britų meno istorikas Edwardas Lucie-Smithas, atkreipęs dėmesį į Šaltenio aistringą laisvės siekimą atmetant bet kokias konvencijas ir tabu, rašė: „Jei Šaltenis būtų gimęs ne lietuviu, o britu, jo kūrybą būtų galima interpretuoti kaip pankiško impulso pasireiškimą vizualiniuose menuose.“
Laisvės siekį menininkas visada reiškė ne vien savo kūryba, bet ir aktyvia gyvenimo pozicija. Vienas iš 8–9 dešimtmečių lietuvių dailės lyderių Šaltenis padarė įtaką kelioms menininkų kartoms kaip tapytojas ir pedagogas. Arvydas Šaltenis – tai Lietuvos Pilietis, aistringas kovojantis tiek už Lietuvos laisvę, tiek už atskirų individų, jaunų menininkų galimybes laisvai išskleisti sparnus.
Knygos autorė dailėtyrininkė profesorė humanitarinių mokslų daktarė Raminta Jurėnaitė šioje monografijoje išsamiai tyrinėja Šaltenio kūrybos temas, pristato jo biografiją ir darbų panoramą. Albume pateikiamos 164 didelės svarbiausių Šaltenio darbų reprodukcijos bei pilnas visų leidimo metu žinomų darbų sumažintų reprodukcijų katalogas. Knyga taip pat iliustruota Šaltenį bei jo aplinką pristatančiomis fotografijomis, pateikiami jo mokinių bei brolio rašytojo Sauliaus Šaltenio prisiminimai apie dailininką bei paties menininko pamąstymai apie savo gyvenimą bei kūrybą.
Patraukliai ir prieinamai parengtas leidinys bus naudingas ne tik meno bendruomenei, bet neabejotinai bus įdomus ir plačiajai visuomenei. Šis albumas reprezentatyvus savo turiniu bei poligrafine kokybe, o taip pat būdamas dvikalbis (tekstas lietuvių ir anglų kalbomis) kartu gali būti puiki dovana ir Lietuvos svečiams.
Pristatymas vasario 21 d., šeštadienį, 16 val. konferencijų salėje 5.3. Knygos autorę Ramintą Jurėnaitę, tapytoją Arvydą Šaltenį ir menotyrininką Virginijų Kinčinaitį kalbins dailės istorikė Rasa Andriušytė-Žukienė. 17 val. Modernaus meno centro stende 5.C12 albumo kūrybinė grupė bendraus su skaitytojais ir dalins autografus.
Diskusija „Kas rašo Lietuvos kultūros istoriją?“
Diskusijos kaltininkas – iš pagrindų atnaujintas internetinis mmcentras.lt puslapis, kuriame be virtualios meno kūrinių galerijos, internetinio knygyno, lankytojai suras ir daug laiko bei pastangų pareikalavusį, analogo neturintį, XX a. antrosios pusės Lietuvos kultūros istorijos projektą, kurio pagrindinis tikslas – leisti visuomenei susipažinti su to laikmečio kultūriniu kontekstu, atskiromis kultūros sritimis vienoje internetinėje erdvėje.
Dailė neegzistavo tuščioje erdvėje, ją įtakojo ir supo ne tik politinis, ekonominis, bet ir skirtingų meno sričių, asmenybių kontekstas. Kultūros istorijos projektas gimė siekiant geriau pažinti ne tik dailę ar atskiras sritis, bet ir kūrėjų ryšius, meno sampratos pokyčius, madas, tendencijas. Norint suprasti kultūros raidą, buvo pakviesti atskirų sričių specialistus, jų parašyti ir vis dar rašomi tekstai, jau surinkta ir toliau renkama vaizdinė medžiaga kultūros istorijos puslapyje jungiasi į daugiabalsį žinių archyvą. Atnaujinto puslapio lankytojai turės unikalią progą vienoje vietoje sužinoti, kuo gyveno Lietuvos kultūra ir jos dalyviai nuo 6-ojo deš. iki šių dienų.
Kiekvienas autorius, įnešęs savo indėlį, turi individualią patirtį ir subjektyvią žiūrą, tad kultūros istorija nėra ir negali būti vientisa ar objektyvi. Ji panašesnė į spalvotą kaleidoskopą, kuriame skleidžiasi ne tik įvykiai, faktai, datos, vardai, kūriniai, bet ir skirtingos jų interpretacijos, gimstančios žvelgiant iš šių dienų perspektyvos.
Puslapyje numatoma pristatyti 12 kultūros sričių. Tai – dailė, literatūra, teatras, taikomoji dailė, scenografija, šokis, lėlių teatras, dizainas, architektūra, muzika, fotografija, kinas. Kiekviena sritis aptariama atskirai – jų raidos sąsajas ir skirtumus aptikti paliekama pačiam skaitytojui.
Diskutuosime apie istorijos pasakotojus ir jų pasakojamas kultūros istorijas, kurias kiti pasakotojai galėtų papasakoti kitokiomis intonacijomis ir su kitokiomis detalėmis.
Be to – kiekvienas klausytojas ir skaitytojas taip pat informaciją „suvartoja“ irgi skirtingai.
Diskusija vasario 20 d., penktadienį, 19 val. konferencijų salėje 5.3. Poetą, eseistą, literatūros kritiką Rimantą Kmitą, architektūros istorikę Mariją Drėmaitę ir televizijos žurnalistą ir kultūros laidų vedėją Rytį Zemkauską kalbins menotyrininkas eseistas Ernestas Parulskis.