Vasario 11 d. 16 val. kviečiame į etninės kultūros vakarą „Kaip senovėje žmonės savimi matavo“, kuris vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1).
Susirinkusiesiems archeologas Vykintas Vaitkevičius papasakos, kokius ilgio, pločio, aukščio, gylio ir atstumo matus naudojo senovės lietuviai, kokia ypatinga liniuotė jiems buvo jų pačių kūnas.
Muziejininkė Živilė Paipulaitė parodys, kaip mūsų protėviai sąlyginiais matais matavo audeklus, primins, kokio ilgio yra uolektis, kiek siekia sieksnis ir ar sunkus yra akmuo.
Senovės lietuvis ilgį, plotį, aukštį, gylį, apimtį, kiekį ir atstumą matavo savaip, naudodamas ypatingą liniuotę – savo kūną. Patogumas akivaizdus, nes ši liniuotė visada buvo kartu!
Seniau matų lentelės pagrindas buvo po vieną ir tarpusavyje derinami pirštų, plaštakų, rankų ir viso kūno dydžiai. Jais matuota dirbama žemė, šienaujama pieva, statomas trobesys, verpiami siūlai ir daugelis kitų dalykų. Matavimo būdai ir patys matai tiesiogiai priklausė nuo daikto, kuris buvo matuojamas, kitaip sakant, daiktas pats ieškojo tinkamiausio mato.
