Christiano Narkiewicz-Laine paroda „Imperatoriaus laivynas dega“

Suomių-lietuvių kilmės poetas ir dailininkas Christianas Narkiewicz-Laineás

atidaro savo parodą „Imperatoriaus laivynas dega“ vasario 18 d., antradienį, 17.30 val.

Paskutinis suomių-lietuvių kilmės menininko ir poeto Christiano Narkiewicz-Laineó poetinis ir konceptualus darbas yra romantinė instaliacija, atkuriantis menamą 1514 m. įvykį, kuomet poetas Romos Imperatoriaus Maksimiliano I (1459-1519) buvo siųstas į epinę kelionę ištirti ir įsisavinti naujai atrastas Centrinės ir Pietų Amerikos teritorijas. Ši kelionė – paties poeto aprašyta trumpa istorija „Tragiška laimės ir likimo kronika”, kuri baigiasi imperatoriaus laivyno gaisru Pietų Karibų salos Jukatano pakrantėje.

Globojama Suomijos Ambasados Vilniuje, paroda „Imperatoriaus laivynas dega” atsidaro vasario 18 d, antradienį, galerijoje „Arka“, (Aušros vartų g. 7 LT-01304 Vilnius) Tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu ir tęsis iki kovo 11 d.  

Christianas Narkiewicz-Laineás yra laikomas vienu įtakingiausių Skandinavijos poetų pastaraisiais dešimtmečiais ir vienu lyderiaujančių Suomijos konceptualaus is šiuolaikinio meno kūrėjų. Taip pat jis yra Lietuvos pilietis ir didikų Narkevičių-Kacucevičių (Narkiewicz-Kacuiciewicz) ir Radvilų (Radziwiłł) šeimų, kilusių iš Kražių, palikuonis iš motinos pusės. Savo laiką dabar jis dalina tarp Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ir dirba pagrinde Galenos mieste, Ilinojaus valstijoje, prie Misisipės upės krantų.

„Imperatoriaus laivynas dega“ buvo įkvėptas didžių XVIII - XIX a. karinio jūrų laivyno tapybos šedevrų, o svarbiausia - rusų tapytojo Ivano Aivazovskio (Ivan Aivazovsky) darbų, iš kurių menininkas pastaruoju metu sėmėsi savo įkvėpimo. I. Aivazovskis tapė vienas labiausiai garbinamų, ikoniškų ir nuožmiausių jūrų mūšių scenų, kuriose vaizduojami sunkūs bombardavimai ir sprogimai ir rusų bei turkų flotilių laivai, degantys naktyje. Tapytojas fiksavo chaosą, ugnį ir dūmus, užpildančius dangų, visaapimantį naikinimą, kur šūviai, apšviečiantys laivų bures ir vėliavas, atsispindi jūroje. Panašiai ir Narkiewicz-Laineás, savo 5 dienų instaliacijos metu 2013 m. spalį Misisipės upėje konceptualiai atkartojo kelias I. Aivazovskio pavaizduoto mūšio scenas, naudodamas Ispanų galiono laivų prototipus

Menininkas atliko instaliacijos foto/video dokumentaciją, kuri ir bus pristatyta „Arkos“ galerijoje parodos metu, lydima katalogo su fotografijomis ir pasakojimo tekstu. Pastarajame imperatoriaus kartografas (pats menininkas-poetas) kelia bures iš Europos į Naująjį Pasaulį ir per neatrastus Amazonės tyrus lydi ispanus legendomis apipinto Opiros arba El Dorado miesto ieškojimuose. Poetas aprašo kelionės sunkumus ir ispanų žiaurumą; jų armijas ir misionierius, geidžiančius ir besivaikančius aukso, ko pasekmė - prievartavimai, plėšikavimas, godumas ir mirtis. Poetas rašo: „Visos mūsų atrastos teritorijos ispanų buvo pažymėtos kraujo ir masinių skerdynių”. Galiausiai, pasiglemžę taip ieškotus pirmykščių amerikiečių karalystės lobius, konkistadorai pagaliau sugrįžta į savo laivus. Kyla keli maištai ir ekspedicijos pabaigoje poetas atsiduria atskirtas valtyje už borto su kitais sukilėliais Atlanto vandenyno Pietuose. Prisišvartavusius Jukatano pakrantės saloje be vandens ir maisto atsargų, juos užpuola piratai ir visa jų ispaniška flotilė sunaikinama. Čia poetas rašo apie fortūnos ir likimo ironiją, kuomet ispanų užkariautojai patys tampa užkariauti, o jų pagrobti lobiai atsiduria piratų rankose arba yra amžiams prarasti jūroje. Štai kaip menininkas-poetas apibendrina gyvenimo fortūnos ir likimo siekimą: „Mūsų apsigyventa žemė yra klaida; viskas, kas mus supa, yra iškreiptas jos veidmainystės šešėlis.”

Menininkui-poetui Imperatoriaus degantis laivynas tampa gyvenimo sugriautų svajonių ir žlugusių siekių metafora. Kaip konceptualaus menininko, Narkiewicz-Laine‘o darbai dažnai yra socio-politiniai komentarai, dažniausiai įsiveliantys į karštą politinę-socialinę kontraversiją ir debatus. Jis sulieja skirtumą tarp rašyto ar išsakyto žodžio ir grynos vizualinės reprezentacijos. Dažnai perteikti alternatyvią poetinę reikšmę jis vartoja žodžius kaip piktogramas arba ideogramas. Tokiu būdu mediumas iš tiesų yra žinia. Pasak menininko, „Piktogramomis dažnai peržengiamos kalbų ribos; tai kalba, kuria efektyviai galima komunikuoti su visais, nepaisant skirtingų kalbų ar kalbų šeimų. Iš esmės, į poeziją ir vizualiuosius menus aš žiūriu kaip į vieną.”

Savo naujoje knygoje „Žiedai aplink Saturną“ poetas leidžiasi į metafizinį dialogą su visata, ieškodamas išminties regis beribiame, bet tuo pat metu ir bevaisiame kosmose, naudodamas Labirintą, kaip laiko ir erdvės mįslę. Taip pat jis nagrinėja universalaus atsitiktinumo, pastangų dėjimo, abejojimo savimi, beprotybės, meilės, gyvenimo, svajonių, dieviškumo bei žmogaus nesibaigiančio siekimo rasti pagrindinę reikšmę temas.

Atskirose „Žiedų aplink Saturną“ poemose atsispindi ilgos skandinaviškos žiemos, sezonų ritmas, apčiuopiamas atmosferinis gamtos grožis, gyvenimas Graikijos saloje, paslaptis ir stebuklas, glūdintys po kasdienybės rutina – savybės, dažnai suteikiančios jo poemoms gilią dvasinę dimensiją. Kūrinys savo impulsyviais ar skausmingais momentais atskleidžia skaidrią inteligenciją ir intelektualinį nušvitimą, pripildytą kritinės, giliai asmeninės meditacijos.

Paroda „Imperatoriaus laivynas dega“ pristatoma LDS Galerijoje ARKA Tarptautinės Vilniaus Knygų Mugės metu, kur vyks naujos menininko poezijos knygos „Žiedai aplink Saturną“ pristatymas. Parodą vėliau yra numatyta pervežti ir eksponuoti galerijose įvairiose Europos šalyse 2014 m.

Dėl daugiau informacijos, prašome kreiptis į Arka Galeriją: tel. +370 5 212 13 19

Arba į Ira Livadioti: [email protected]