Muziejų dienai – ir egzodo dailės atodangos, ir Okeanijos aborigenų menas

Lietuvos dailės muziejus gegužės 16 d., ketvirtadienį, 11 val. kviečia į Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) rengiamą spaudos konferenciją, kurioje bus pristatomos Tarptautinei muziejų dienai atidaromos parodos bei skirti renginiai.

Gegužės 16 d. 16 val. Radvilų rūmų muziejuje atidaroma Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės (1905-1980; JAV) tapybos paroda „Spalva ir linija išreikšti pojūčiai“.

Gegužės 17 d. 16 val. Radvilų rūmų muziejuje atidaroma nuolatinė ekspozicija „Rytų Azijos, Naujosios Gvinėjos ir Australijos aborigenų menas“.

Gegužės 17 d. 18 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) knygos „Aleksandros Kašubos darbai“ (JAV) pristatymas.

Svetingas savaitgalis Nacionalinėje dailės galerijoje – gegužės 17-19 d. Baigiamas rodyti Lietuvos XX a. dailės klasikų – Marijos Teresės Rožanskaitės ir Stanislovo Kuzmos – parodas galima aplankyti už 1 Lt. Vyks nemokamos ekskursijos, edukaciniai renginiai.

Spaudos konferencijoje dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodų kuratorės Rima Rutkauskienė ir Julija Mušinskienė,  NDG Informacijos ir viešųjų ryšių centro vedėja Ieva Mazūraitė-Novickienė.

Apie parodas ir renginius

Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės (1905-1980) tapybos paroda „Spalva ir linija išreikšti pojūčiai“ Radvilų rūmų muziejuje. Atidarymas gegužės 16 d. 16 val. Veiks iki rugsėjo 1 d.

2012 m. Lietuvą pasiekė dailininkės Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės kūrybinis palikimas - 222 tapybos kūriniai. Ši paroda - tai pirma tokia puiki proga išsamiau susipažinti su dailininkės, kurios pavardė rečiau pasirodo dailės tyrinėtojų darbuose, kūryba.

Baigusi Kauno meno mokyklą, R. Matuzonytė-Ingelevičienė Lietuvoje tik pradėjo dailininkės kelią. Karui baigiantis, kaip ir nemažai buvusių Kauno meno mokyklos auklėtinių, pasitraukė į Vakarus. Atsidūrusi perkeltųjų asmenų stovykloje, ji gana aktyviai įsitraukė į lietuvių bendruomenės organizuotą meninį gyvenimą, vėliau jame dalyvavo ir persikėlus už Atlanto. Pirma pažintis su dailininkės kūriniais įvyko 1988 m. Lietuvos dailės muziejuje surengtoje „Lietuvių išeivijos dailininkų kūrybos parodoje“.  Joje buvo eksponuojami šeši dailininkės kūriniai, vėliau dukterų padovanoti Lietuvos dailės muziejui.

„Parodoje „Spalva ir linija išreikšti pojūčiai“ eksponuojami 106 dailininkės kūriniai, sukurti po 1932 metų, kurių stilistinės savybės apima išraiškos priemones nuo realybės kopijavimo iki fovistinės tapybos,“ – pasakoja kuratorė Rima Rutkauskienė, –  „svarbiausiomis kūrybos išraiškos priemonėmis dailininkei visą gyvenimą išlieka linija ir spalva. Pastoviausiu kūrybiniu akstinu buvo įtampa, gimusi dėl šių dviejų išraiškos priemonių, matoma visuose R. Ingelevičienės darbuose. Dailininkė yra sukūrusi eilę darbų, kuriuose tai linija, tai spalva prasiveržia stebėtinu veržlumu. Jos kūriniuose spalva perteikiami jausmai ir pojūčiai, o linija suteikia meniniam vaizdui konkretumą. Dailininkė linijai skiria keletą funkcijų: padeda atskirti vieną spalvą nuo kitos ar suteikti spalvinėms dėmėms konkrečių daiktų kontūrus. Kituose parodoje eksponuojamuose kūriniuose jau ryškiai matoma aiški individualios kūrybos samprata. Spalva išsilaisvina iš linijų diktato,  dailininkės kūrybinė galia prasiveržia laisva spalvų žaisme. Šie paskutinieji darbai yra jau praradę daiktiškumą turinyje ir tematikoje, ir tuo pačiu  artėja prie abstraktaus meno problemų. Nors didžiąją parodos dalį sudaro kūriniai, kuriuose menininkė ieško ritminės spalvų ir linijų pusiausvyros, tačiau yra ir keletas impresionistinės nuotaikos kūrinių."

___________________________________________________________________________

Nuolatinė ekspozicija „Rytų Azijos, Naujosios Gvinėjos ir Australijos aborigenų menas“ (III Radvilų rūmų muziejaus aukšte). Atidarymas gegužės 17 d. 16 val.

Ekspozicijoje pristatomi tolimosios Rytų Azijos XV–XX a. tapybos ir kaligrafijos kūriniai, deponuoti Vilniaus bernardinų, ir skulptūros bei taikomosios dailės kūriniai iš muziejaus rinkinių, taip pat mums mažai pažįstamų kraštų – Australijos žemyno ir Naujosios Gvinėjos salos – senųjų gyventojų dvasinio ir apeiginio gyvenimo atspindžiai – dievybės ir apeigų atributai. Šiuos egzotiškus pirmykščių tautų meno eksponatus į Lietuvą atgabeno kultūrininkė, visuomenininkė, mokslininkė dr. Genovaitė Budreikaitė-Kazokienė, kilusi iš Kauno, nuo 1949 m. gyvenanti Australijoje. Jos darbai ir nuopelnai lietuvių kultūrai nesuskaičiuojami. Vienas iš didžiausių – Lietuvai padovanotas vertingas Australijos ir Okeanijos tautų meno rinkinys. Keliaudama po aborigenų rezervatus Kazokienė surinko gausią vieno seniausių pasaulyje meno kolekciją. Tūkstančius metų tobulinti simboliai, kuriuos ant uolynų, eukalipto žievės ir dykumų smėlio kūrė aborigenai, atskleidžia senųjų australų pasaulio sukūrimo mito (dreaming) variacijas ir protėvių paliktus įstatymus, tarp kurių svarbiausias – santarvė su aplinka ir savimi.

„Vertingą papuasų skulptūrų ir kaukių kolekciją Kazokienė surinko plaukdama vandeningomis upėmis per džiungles čiabuvių valtyse – kitokių kelių ten dar nebuvo“ – pasakoja Julija Mušinskienė, – „dėl baltiesiems nepakeliamo karšto drėgno klimato ir kanibalizmo Naujoji Gvinėja iki pat XX a. pabaigos liko menkai tepaliesta civilizacijos. Dauguma čia eksponuojamų protėvių atvaizdų buvo naudojami ritualuose kaip galingų dievybių buveinės, laikomi apeigų namuose ir įtaisomi valčių pirmagaliuose, kad gintų nuo piktųjų jėgų. Šios skulptūros ir kaukės papuasams buvo tarpininkai tarp gyvųjų ir mirusiųjų, jos buvo atsakingos už sėkmę kare, medžioklėje, meilėje. Jos tiesiog negalėjo būti trivialios. Dabar jos liudija ne tik žmonijos vaikystę menantį mitinį pasaulėvaizdį, bet ir tai, ką praradome veikiami civilizacijos. XX a. pradžioje Europos meno didieji reformatoriai atsigręžė į primityviųjų tautų kūrybą, ieškodami joje spontaniškumo, nuoširdumo, vitališkumo – tai, ko primityviųjų meistrų kūriniai turėjo su kaupu. Afrikos meno ir Melanezijos skulptūrų bei kaukių stipri atvira raiška, perteikianti laukinėje gamtoje gyvenančio žmogaus pasąmonėje glūdintį nerimą, baimę, siaubą, iš esmės paveikė Europos dailės raidą ir tapo kubistų, ekspresionistų, siurrealistų ir kitų moderniųjų srovių plastinių ieškojimų šaltiniu. Praėjęs šimtmetis Australijos aborigenų ir Naujosios Gvinėjos menui atvėrė garsiausių pasaulio muziejų sales. O XXI a. negrįžtamai keičia šių autochtonų būtį ir buitį.“

___________________________________________________________________________

Knygos „Aleksandros Kašubos darbai“ pristatymas Vilniaus paveikslų galerijoje, gegužės 17 d. 18 val. Dalyvaus dr. Ramutė Rachlevičiūtė, prof. Algimantas Mačiulis, architektė Dalija Rudytė, Beatričė Kleizaitė-Vasaris, LDM direktorius Romualdas Budrys.

„Lietuvių išeivijos dailės kūrybos integravimas į šiandieninę mūsų nacionalinės kultūros aplinką buvo ir yra vienas iš svarbiausių Lietuvos dailės muziejaus siekių, – teigia Romualdas Budrys, – „vykdydami šią ilgalaikę programą, lietuvių kalba išleidome knygą „Aleksandros Kašubos darbai“. Šios knygos puslapiuose nuosekliai atskleidžiamas labai sudėtingas, net intriguojantis Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės kūrybinis kelias, prasidedantis nuo gana kuklių mozaikų iš akmenėlių ar keramikos plokštelių ir palaipsniui išaugantis į monumentalius interjerų bei pastatų fasadus ar net unikalius aikščių grindinių meninius sprendimus.“

Prof. Viktorijos Daujotytės mintim, „galima jausti ar bent nujausti  ryšį tarp V. Bacevičiaus kosminės muzikos  ir tarp  tų neįtikėtinų vizualiųjų projektų, kuriuos kūrė Aleksandra Kašubienė, mano supratimu, viena talentingiausių ir įspūdingiausių lietuvių egzodo figūrų. Kol kas matome tik jos dalį: iš susirašinėjimo su Algirdu Julium Greimu, pasaulinio garso  mokslininku, ir iš tos nedidelės jos darbų dalies, kurie apžvelgti Dailės muziejaus leidinyje „Aleksandros Kašubos darbai“, 1912. Aprėpti visumai, o svarbiausia – suvokti išskirtinę prigimtį, reikia atskiro darbo, reikia tokių pat talentingų tyrinėjimų. Aprašymais, referavimais gelmės nepasieksi. Įspūdis, kad vienu judesiu Kašubienė grįžta, grįžta  į kažką lemtingai  apleista (pamatinis žmogaus ryšys su gamta) ir kartu žengia į ateitį. Žvelgia į pasaulį iš čia, bet ir iš kito, mums nežinomo taško – kosminio. 

Aleksandra Kašubienė minėtina greta A. J. Greimo ir Marijos Gimbutienės, vieno pačių atkakliausių kaktusų, archeologės, neaprėpiamose pasaulio dykumose atkasusios užmirštą civilizaciją, pradėjusios archeomitologinius tyrimus. Šias asmenybes jungia neįprastas, išskirtinis universalumas, daug gabumų, daug interesų, daug žmogiškųjų ryšių, saitų. Ir gryno autentiško mąstymo, lyg kokios asmeninės filosofijos.

 Netikėtai susijungusios linijos: K. Bradūno „kaktusai dykumoje“,  atkakliausi augmenys, tarsi atsiranda realioje Aleksandros Kašubienės dykumoje, Naujojoje Meksikoje, kai valdoma ypatingo projekto, ji palieka įsigyventus namus ir persikelia į nuošalybę, dykynę, kur realizuoja bent mažą dalį savo kosminių regėjimų – kaip galėtų, kaip turėtų gyventi žmonės. Kaktusai dykumoje ir kosminių regėjimų realizacijos dykumoje.“

___________________________________________________________________________

Svetingas savaitgalis Nacionalinėje dailės galerijoje – gegužės 17-19 d.

Nacionalinė dailės galerija (Konstitucijos pr. 22) kviečia apsilankyti baigiamose rodyti Lietuvos XX a. dailės klasikų – Marijos Teresės Rožanskaitės ir Stanislovo Kuzmos – parodose. Šia proga nuo penktadienio iki sekmadienio galerijos bilietas kainuos tik 1 Lt.

Svetingo savaitgalio NDG programa:

Gegužės 17 d. (penktadienis)

17 val. nemokama NDG gido ekskursija po S. Kuzmos parodą „Skulptūra +5452 dienos“

Gegužės 18 d. (šeštadienis)

13 val. nemokama S. Kuzmos parodos kuratorės Elonos Lubytės ekskursija po ekspoziciją

15 val. nemokama M. T. Rožanskaitės parodos kuratorės Laimos Kreivytės ekskursija NDG Didžiojoje salėje  ir pokalbis apie parodos katalogą ekspozicijoje

16–19 val. Edukacinis kubas atviras visiems,  norintiems kūrybiškai praleisti laiką

Gegužės 19 d. (sekmadienis)

12 val. nemokama NDG gido ekskursija po S. Kuzmos parodą „Skulptūra +5452 dienos“

14 val. nemokama NDG gido ekskursija po M.T. Rožanskaitės parodą „Rentgenogramos“

17 val. iškilmingas festivalio „Poezijos pavasaris“ atidarymas

Visi renginiai nemokami, bet į NDG gidų rengiamas ekskursijas (gegužės 17d., 17 val., ir gegužės  19 d., 12 val. bei 14 val.,) prašome registruotis el. p. [email protected], tel.: (8 5) 219 59 61. Vietų skaičius ribotas.

Iki š.m. gegužės 31 d. NDG nuolatinę XX a. Lietuvos dailės ekspoziciją, kurią atnaujinome dviem unikaliais Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslais, galima aplankyti nemokamai!

___________________________________________________________________________

Išsamesnę informaciją apie  Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės parodą teikia kuratorė Rima Rutkauskienė (mob. 8 688 18438), apie nuolatinę ekspoziciją kuratorė Julija Mušinskienė (mob. 8 600 43115), svetingąjį savaitgalį NDG - Ieva Mazūraitė-Novickienė (mob. 8 670 64773).

Informacija ir vaizdai internete -www.ldm.lt

 LDM Ryšių su visuomene centras 262 18 83, 8 682 45 300