Viktoro Paukštelio paroda „untitled...after...“ Antverpene

Kovo 21 d. Antverpeno VCRB šiuolaikinio meno galerijoje atidaroma tapytojo Viktoro Paukštelio personalinė paroda „untitled...after...“ (kuratorė Raminta Jurėnaitė).

VCRB galerija, anksčiau žinoma kaip Galerie Van Campen & Rochtus, veikia jau daugiau nei 20 metų ir yra viena įdomesnių šiuolaikinio meno erdvių Antverpene. Ji orientuojasi į aukštos kokybės šiuolaikinį figūratyvų meną, bendradarbiauja su vietiniais ir tarptautiniais menininkais, o galerijos rengiamose parodose pabrėžiamas autorių meistriškumas ir emocija, siekiant, kad kiekvienas eksponuojamas kūrinys sukeltų gilų įspūdį.

Vilniuje gyvenantis ir kuriantis jaunosios kartos tapytojas Viktoras Paukštelis (g. 1983 m.) išsiskiria savitu meniniu braižu, kuris orientuotas į subtilius spalvinius perėjimus bei intriguojančius siužetus. Nuo 2011 m. jis aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje: praeitą rudenį jo darbai buvo eksponuojami svarbiame Paryžiaus meno centre „Poush“, o 2023 m. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo surengta personalinė paroda „Chromatika. Tapyba (2020–2023)“.

Menininkas savo paveikslams skolinasi temas, herojus ir herojes iš meno istorijos, užmegzdamas simbolinį ir kupiną fantazijos dialogą su garsiais ir mažiau žinomais įvairių epochų kūriniais. V. Paukštelį žavi tokie tapytojai kaip Théodore Géricault (1791–1824) ar Édouard Manet (1832–1883), kurie sugebėjo įveikti savojo meto kanonus ir atvėrė kelius naujoms srovėms. Jį taip pat domina beatodairiškai tradicijomis sekę Antikos, gotikos ir neoklasicizmo skulptoriai, pavyzdžiui, Antverpeno skulptorius Jean-Pierre-Antoine Tassaert (1727–1788), kuris įkvėpimo neoklasicizmui ieškojo antikinėse senovės graikų ir romėnų skulptūrose.

Parodos kuratorė, dailėtyrininkė Raminta Jurėnaitė teigia, kad V. Paukštelio paveikslai nesudaro linijinių pasakojimų, tačiau vis dėlto jis visuomet grįžta prie kelių susipinančių temų – mirties, meilės ir gamtos. Tai lėmė ir autoriaus pasirenkamų cituoti kūrinių ikonografiją. Venera romėnų mitologijoje garbinama ne tik kaip meilės, grožio, bet ir kaip pergalės deivė. Toks vaizdinių dvilypumas padidina užslėptą įtampą, kaip ir dialogą su meno istorija, šiame kontekste galima suvokti nelyg priešpriešą laikinumo ir nykimo simbolikai. 

Paroda Antverpeno VCRB galerijoje vyks iki gegužės 4 d.