Muzikinio teatro režisierei Nijolei Kazimierai Krotkutei – 90

Savaitraštyje „7 meno dienos“ muzikologė Jūratė Katinaitė taip vertino Giuseppe’s Verdi operos „Don Karlas“ pastatymą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre: „Ypatinga opera. 1981 m. režisierės Nijolės Krotkutės režisuotas spektaklis – garsiojo teatro dailininko Liudo Truikio gulbės giesmė – dar gyvas kelių kartų atminty.“

Tai tikrai ypatingas muzikinio teatro režisierės darbas, parodęs aukščiausią profesionalumą, didelę pagarbą scenografo menui ir muzikai, stebinęs ne tik Lietuvos, bet ir išskirtinėse gastrolėse Vokietijos, Olandijos, Švedijos, Belgijos, Italijos žiūrovus. Didžiausią pasitenkinimą režisierei suteikė darbas su Liudu Truikiu. Spektaklį ji nuoširdžiai prižiūrėjo, visada pati „įvesdavo“ į sceną naujus atlikėjus, su jais dirbo, sekė senųjų darbą – kad spektaklis visada būtų gyvybingas.

Režisierė Krotkutė ir šiandien aktyviai seka operos ir atlikėjų gyvenimą pasaulyje. Vertina naujus darbus, analizuoja dainininkų kuriamus vaidmenis, domisi savo pusbrolio, Nobelio premijos laureato ekonomisto Roberto Jameso Shillerio darbais ir veikla, neleidžia jam pamiršti protėvių žemės.

Kiekvienam žmogui duotas laikas, kurio nepasirenkame. 1935-ųjų sausio 6 d. Krotkutė gimė Juodikoniuose (Panevėžio r.). Mokytojos šeimoje knyga tapo jos gyvenimo šviesa. Vaikystėje miškai bylojo ne tik apie gamtą, bet ir apie sudėtingus karo, pokario metus. Baigusi Ramygalos vidurinę mokyklą, Krotkutė Vilniaus universitete įgijo meteorologės-klimatologės specialybę. Bet tai nebuvo jos pašaukimas.

Vilniaus mokytojų namuose pradėjo kelionę į muzikos pasaulį. Po paskaitų – pamokos Petro Olekos, Ninos Karnavičienės dainavimo klasėse. Seni dokumentai liudija jau dainuojančios merginos kelią į sceną sostinės kino teatruose. Tačiau 1960–1965 m. Krotkutė – jau Kauno muzikinio teatro solistė, muzikali, paslanki, išradinga, puikios muzikinės atminties. Greitai parengė net 25 mecosoprano partijas. Tai Madalena Verdi operoje „Rigoletas“, Zibelis Gounod operoje „Faustas“, Angelas Rubinšteino „Demone“, Olga Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, vaidmenys klasikinėse operetėse ir miuzikluose.

Scena taip žavėjo, kad valdinga, organizuota, iki šiol smalsi moteris norėjo pati kurti operą. Kaip viena geriausių žymaus muzikinio teatro meistro Boriso Pokrovskio ugdytinė baigė tuomet Lietuvoje retą muzikinio teatro režisūros specialybę.

Pirmasis darbas – Vlados Mikštaitės asistentė Vilniuje. Operos ir baleto teatre statė Richardo Wagnerio „Lohengriną“. Debiutinis darbas – 1970 m. Kauno muzikiniame teatre pastatyta Carlo Zellerio operetė „Paukščių pardavėjas“. Režisavo ir Herberto Stotharto bei Rudolfo Frimlio muzikinę komediją „Kardemono žmonės ir plėšikai“ (1976), ukrainiečio Marko Karminskio operetę vaikams „Robinas Hudas“ (1978).

Absolventę darbo paskyrimas nukreipė į Valstybinę filharmoniją Vilniuje: režisierių etatai teatruose buvo užimti. Filharmonijai tai buvo tikras atradimas. „Laukinės“ estrados programas, dainininkų darbą scenoje dabar koregavo, režisavo tikra profesionalė. Jos fantazijos, profesinio žvilgsnio reikėjo ir rengiant muzikines-literatūrines kompozicijas, kamerines operas vaikams. O ką kalbėti apie stambiausius respublikos renginius didelėse erdvėse – naujametinius reviu, festivalinius koncertus, iškiliausių kultūros žmonių jubiliejų minėjimus, vadinamuosius vyriausybinius koncertus. 1979 m. Krotkutė pelnė Lietuvos nusipelniusios artistės vardą.

Ar mes dažnai prisimename, aplankome ir pagerbiame pašaukimą savo krašto kultūrai atidavusius kūrėjus? Linkime muzikinio teatro režisierei Nijolei Kazimierai Krotkutei šviesaus ir smalsaus kito dešimtmečio!