In memoriam dainininkui Romualdui Vešiotai (1939 03 20–2024 03 05)

Kovo 20-ąją dainininkui Romualdui Vešiotai būtų sukakę aštuoniasdešimt penkeri. Prabėgę metai šiam žinomam Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro solistui buvo kūrybingi: sukurta dvi dešimtys operos vaidmenų teatro scenoje, tarp kurių Valentinas (Charlesio Gounod „Fauste“), Amonasras (Giuseppe’s Verdi „Aida“), Rigoletas (Verdi „Rigoletas“),  Žermonas (Verdi „Traviata“),  Šarplesas (Giacomo Puccini „Madam Baterflai“), Margiris (Vytauto Klovos „Pilėnai“). Šie vaidmenys buvo solisto mylimiausi. Teatro scenai atidavė dvi dešimtis metų. R. Vešiota dainavo ir Klaipėdos muzikinio teatro spektakliuose. Nuo 1992 m. jis surado ir kitą savo amplua: tapo dainavimo pedagogu Panevėžio konservatorijoje – traukė sugrįžti į gimtąsias vietas. Ir čia inicijavo operos gimimą.

R. Vešiota – plataus diapazono, gražaus tembro baritonas. Visada buvo laukiamas populiarių ansamblių  – „Armonikos“, Filharmonijos kaimo kapelos, „Uostamiesčio muzikantų“, „Sutartinės“, Kauno ansamblio „Ainiai“. Dainavo solo, duetus. R. Vešiota mėgo dainuoti įvairių žanrų muziką. Palikęs operos sceną dalyvavo koncertuose su Vaidu Vyšniausku, Liudu Mikalausku.

Gimęs Pasnevėžio krašte, Auriliškio kaime, namuose iš mamos Elenos (Aliūnės) rankų ir dvasios sėmėsi meilės gamtai, žmogaus kuriamam grožiui, dainai. Didelę įtaką jam darė tuometiniame Panevėžio muzikos technikume sutiktas muzikas Mykolas Karka, o Kaune  – pedagogė Alina Andriuškevičienė. R. Vešiota, turėjo ne tik gerą vokalinę mokyklą, įgimtą muzikalumą, mokėjo žinias, pojūčius perteikti ir mokiniams. Jo dainavimo pamokos Panevėžio konservatorijoje buvo patrauklios, įdomios.

Tegul jo atminimas neblėsta lietuvių operos pasaulyje.