Rašytojų sąjungos premija – Tomui Venclovai

33-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta poetui, vertėjui, eseistui Tomui Venclovai už naujausią eilėraščių knygą „Už Onos ir Bernardinų“. Šią knygą išleido leidykla „Apostrofa“, o iš viso rinkinyje publikuojamas 31-as per pastaruosius septynerius metus T. Venclovos sukurtas eilėraštis.

Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus. Premijos laureatais yra tapę Antanas A. Jonynas, Jurgis Kunčinas, Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Sigitas Geda, Judita Vaičiūnaitė, Danutė Kalinauskaitė, Andrius Jakučiūnas, Aidas Marčėnas, Kornelijus Platelis, Vanda Juknaitė ir kt.

Vertinimo komisijoje šiemet dirbo ankstesni šios premijos laureatai – Gintaras Grajauskas, Rimantas Kmita, Mindaugas Kvietkauskas, Mindaugas Nastaravičius ir Undinė Radzevičiūtė.

Be T. Venclovos, buvo svarstytos dar trys kandidatūros: Akvilina Cicėnaitė (romanas „Anglų kalbos žodynas“), Rimvydas Stankevičius (eilėraščių knyga „Įsitvėrimai“) ir Jurga Tumasonytė (novelių romanas „Naujagimiai“). Komisija vienbalsiai nusprendė šių metų laureatu paskelbti T. Venclovą, kuriam apdovanojimas bus įteiktas sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną, Rašytojų klube, Vilniuje.

Turbūt plačiausiai visame pasaulyje žinomas ir pripažintas kūrėjas anksčiau jis yra apdovanotas ir kitomis reikšmingomis premijomis, tarp kurių – Nacionalinė kultūros ir meno premija, „Poezijos pavasario“ laurai, o šiemet – ir tarptautinė Zbigniewo Herberto premija.

T. Venclova gimė 1937 m. Vilniuje, baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete, vėliau jame kurį laiką ir dėstė, įsteigė semiotikų būrelį. 1975 drauge su kitais keturiais bendražygiais žmogaus teisių gyvėjais įsteigė Lietuvos Helsinkio grupę, o 1977 m. Česlovo Milošo kvietimu išvyko dėstyti į Berklio universitetą (JAV, Kalifornija). Tais pačiais metais jam buvo atimta sovietinė pilietybė. JAV dirbo Ohajo, Jeilio universitetuose, aktyviai dalyvaudamas ir antisovietinėje veikloje kaip publicistas. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, nuolatos aktyviai reiškiasi kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje, reaguodamas į svarbiausius politikos įvykius, savo įžvalgomis ir plačiais kultūriniais ryšiais veikdamas pilietinę atmosferą Lietuvoje ir stiprindamas Lietuvos autoritetą pasaulinėje kultūros bendruomenėje.