Kūrybinės rezidencijos menininkams

Gegužės 18–19 d. Europos kultūros sostinė Tartu 2024 surengė ketvirtąjį tarptautinį kultūros forumą „Kokia beribė yra kultūra?“, kuriame dalyvavo buvusių ir būsimų Europos kultūros sostinių atstovai (tarp jų ir lietuviai). Forumo pagrindinė tema – kūrybinės rezidencijos, apie jas rašo ir Evelyn Grzinich, „Culture Compass“ programų bei visas Estijos kūrybines rezidencijas vieninjančios organizacijos LOORE (Estijos kūrybinių rezidencijų nevyriausybinės organizacijos) vadovė.

Ji teigia, kad galimybė pakeisti įprastą aplinką, apmąstyti savo veiklą ir tikslus yra būtina įvairių profesijų atstovams, ne tik menininkams, ir kad tam įprastos kelionės į užsienį nepakanka – rezidencijos teikia visai kitokią, platesnę naudą.

Kūrybinės rezidencijos, nišinis meno produktas, nebėra anomalija, o vis dažniau pasitaikanti kultūros srities veiklos forma – praturtinanti ir išryškinanti vietos specifiką. Pasauliui tampant vis labiau susietam, įvairovė ir bendra kūryba kūrybinėse rezidencijose tampa vis svarbesnė kultūros išlikimui – arba bendradarbiauji, arba išnyksti.

Kas tiksliai yra rezidencija? Kultūros kontekste rezidenciją galima suprasti kaip aplinką, kuri remia kūrėjų ir kultūros praktikų darbą, plečia profesinį tinklą ir suteikia kultūrinės patirties. Ši aplinka dažnai būna už kūrybinio žmogaus kasdienybės ribų, kažkur visai kitur. Rezidencija suteikia laikiną galimybę palikti daiktų valdymo pasaulį ir įžengti į kūrybinę erdvę, kurioje galima netrukdomai susitelkti į kūrybą.

Yra laikinų ir ištisus metus trunkančių rezidencijų, su nuolatine programa ir erdve arba be jos, tarpdisciplininių ir vienos disciplinos rezidencijų. Kiekviena kūrybinės veiklos rūšis turi savo veiklos ypatumų, į kuriuos atsižvelgia rezidencijos organizatorius.

Kiekvienam sava kūrybinė erdvė

Nors yra nemažai kūrybinių rezidencijų programų menininkams, tačiau kur kas mažiau rezidencijų skirtų, kultūros organizatoriams, kritikams ir kuratoriams. Tačiau ir jiems reikia galimybės palikti įprastą aplinką, kad galėtų apmąstyti savo darbą ir rasti naują požiūrį. Manau, kad rezidencijos taip pat būtų naudingos mokytojams, valstybės tarnautojams, bendruomenių aktyvistams ir kitiems. Idealiu atveju rezidencija turėtų būti prieinama visiems, kuriems reikia laikinai pakeisti aplinką, kad galėtų apmąstyti savo profesiją.

Dažnai kelionės suteikia tik laikiną palengvėjimą ir padeda pabėgti nuo kasdienių rūpesčių. Įprastas turizmas negali suteikti besąlygiškos erdvės apmąstymams ir veiklai. Štai kodėl rezidencijos idėja yra tokia svarbi. Vis dažniau pasitaiko progų įžengti į naują kontekstą ir apmąstyti jums svarbias temas. Nišinis meno produktas kasdien juda link tarpsektorinio veiklos modelio.

Ne visada lengva suprasti, kodėl vieni tai vadina rezidencija, o kiti - ne. Ar tai nauja mada kaip keksiukai arba sveiko maisto dubuo (angl. poké bowls) – kitoks kultūros lauko veikimo būdas? O gal tai nuolat kintanti, tvari kūrybiškumo forma? - cituoju „Kultūros kompaso“ forume vykusį rezidencijų ekspertės Irmeli Kokko pranešimą.

Nuomonę apie tai galite susidaryti studijuodami rezidencijų specialistų tekstus, o dar geriau – patys dalyvaudami rezidencijoje. Daugelis žmonių turi noro įprasminti savo profesiją ir gyvenimą, tačiau nelaiko savęs menininkais. Tiesiog būkite drąsūs, neskubėkite ir susiraskite jums tinkančią rezidenciją.

Šiuo metu Estijoje yra apie 20 padalinių, kurie save vadina rezidencijomis. Iš jų iki keturių turi ištisus metus trunkančią programą. Rezidencijų organizatoriai mokosi vieni iš kitų, perimdami, kopijuodami ir pritaikydami. Panašiai kaip požeminei mikorizei augti ir vystytis reikia metų, taip ir rezidencijai reikia laiko subręsti. Kiekvieną kartą, kai į dirvą įbedame kastuvą, norėdami apversti žemės sankaupą, sunaikiname ten esančias stebuklingas grybų cistas ir šaknis.

Panašiai trumpalaikis projektinis valdymas kultūros srityje nutraukia daugelį užsimezgusių ryšių. Reikia rasti aukso vidurį, kur naujoms iniciatyvoms būtų suteikta galimybė įrodyti savo vertę, tačiau taip pat būtų skatinamos jau veikiančios ir gebančios vystytis iniciatyvos. Mes, kaip ir rezidencijų organizatoriai, mokomės visą gyvenimą.

Kartu pasiekiame daugiau

Praėjusį pavasarį Estijos rezidencijų organizatoriai taip pat sukūrė skėtinę organizaciją LOORE - Estijos kūrybinių rezidencijų nevyriausybinę organizaciją. Tinklas vienija įvairių sričių kūrybinių rezidencijų organizatorius: Arvo Pärto centrą, Estijos literatūros draugiją, Estijos menininkų asociaciją, Kai meno centrą, Kanuti Gildi SAAL, Kordon, Maajaam, MASSIA, MoKS, NART, Pärnu kūrybinio miesto rezidenciją, Vaskjalos rezidenciją, Tartu menininkų sąjungą ir TYPA. Šis sąrašas anaiptol nėra baigtinis. Prie tinklo kviečiamos prisijungti įvairiose srityse aktyviai veikiančios Estijos kultūros rezidencijos.

Skėtinėje organizacijoje nariai gali keistis žiniomis ir patirtimi, kad įveiktų nuosmukius ir pastūmėtų vieni kitus toliau. Tačiau tai taip pat yra galimybė sustiprinti rezidencijų balsą, didinti jų žinomumą ir formuoti kultūros politiką. Kaip jauna ir ambicinga organizacija LOORE turi pasirinkti, į ką sutelkti dėmesį. Pirmaisiais organizacijos gyvavimo metais dėmesys neabejotinai bus sutelktas į narių bendradarbiavimo plėtojimą, o ilgainiui – į galimybę reikšti savo nuomonę kultūros politikos formavimo srityje.

Gegužės 18–19 d. Tartu vykusi tarptautinė konferencija „Kultūros kompasas“, į kurią atvyko kultūros organizatoriai, menininkai ir politikos formuotojai. Forumo tikslas – nustatyti bendras tarptautinių kultūrinių mainų kliūtis ir rasti praktinių būdų, kaip plėtoti rezidencijų ir kūrėjų mobilumą. Galbūt 2024 m. Europos kultūros sostinė Tartu padės priartinti šį klausimą prie Estijos kultūros politikos plėtojant rezidencijas ir mobilumą Pietų Estijoje.