Atsisveikinimas su fotomenininku Algimantu Žižiūnu

2023 m. balandžio 1 d. (šeštadienį) nuo 9.00 iki 13.30 val. Olandų g. 22, 1 salėje vyks atsisveikinimas su fotomenininku Algimantu Žižiūnu.

13.30 val. išvykstama laidoti į Antakalnio kapinių menininkų kalnelį.

2023 m. vasario 15 d. eidamas 84-uosius metus po ilgos ir sunkios ligos mirė fotomenininkas Algimantas Žižiūnas. Buvo žinomas Lietuvoje ir pasaulyje kaip portretų meistras, poetinių fotografijų kūrėjas, foto reporteris, kurio daugybė nuotraukų skelbtos periodinėje spaudoje ir įvairiuose fotografijų albumuose, meno, grožinės literatūros leidiniuose.

2005 m. Algimantui buvo suteiktas meno kūrėjo statusas.

Lietuvai jis yra padovanojęs apie 40 metų kūrybos darbus – daugiau kaip 1 mln. nuotraukų ir negatyvų asmeninį archyvą, saugomą Lietuvos Valstybės centrinio archyvo Fotodokumentų skyriuje.

Buvo apdovanotas dviem aukso ir vienu sidabro medaliais tarptautinėse parodose ir turėjo  apie 50 kitų apdovanojimų.

Žinomas už surengtas foto parodas ir dalyvavimą įvairiuose konkursuose, kuriuose yra pelnęs apdovanojimų Lietuvoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje, JAV, Ispanijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Turkmėnijoje, Azerbaidžane.

Darbai buvo skelbti: Lietuvos fotografija (Vilnius, 1971, 1974, 1978, 1981, 1986, 1987); Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien (Vilnius, 1997, 1998, 1999, 2001, 2002, 2003 ir t. t.); Fotografen aus der UdSSR (Baden Badenas, 1982); Fotojarbuch International (Leipcigas 1982); International Center of Photography. Encyclopedia of Photography (Niujorkas, 1984).

Daug jo darbų yra įsigiję užsienio muziejai ir galerijos: Fotografijos muziejus (Šiauliai, 2013); Lietuvos dailės muziejus, Vilnius; Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejus, (Vilnius, 2013); Lietuvos fotomenininkų sąjunga (Vilnius, 2008); Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Vilnius; Ōīņī Photo (Maskva, 1974); Lietuvos valstybės archyvo Fotodokumentų skyrius (apie 1 mln. vnt. fotografijų ir negatyvų: Vilnius, 2009–2015) ir kt.

1956–1957 m. dalyvavo Kauno Vėlinių įvykiuose, buvo keletą dienų įkalintas, tardomas. Išėjus į laisvę, KGB „priežiūros“ šleifas lydėjo jį per visą sovietmetį.

Vidurinės mokyklos aukštesnėse klasėse, technikume bei dirbdamas Anykščiuose, šalia tiesioginių pareigų, užsiėmė kūryba: fotografavo, rašė į laikraščius ir žurnalus, dalyvaudavo respublikinėse ir tarptautinėse fotoparodose.

1963 m. baigęs Kauno maisto pramonės technikumą, pagal paskyrimą dvejus metus dirbo Anykščių vyno gamykloje. 1965 m. įstojęs į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistiką, pradėjo dirbti Anykščių rajono laikraščio redakcijoje. Yra suorganizavęs pirmąją Anykščių rajono fotomėgėjų darbų parodą.

1970 metais persikėlė gyventi į Vilnių, dirbo įvairiose redakcijose ir leidyklose. Netrukus buvo priimtas į įsikūrusią Fotomenininkų, o vėliau ir į Žurnalistų sąjungą. Iki 2007 m. aktyviai dalyvavo žurnalistinėje veikloje, taip pat kaip fotomeno kūrėjas.

2005 m. kultūros ministro įsakymu suteiktas meno kūrėjo statusas.

Fotomenininkas buvo Fotomenininkų, Žurnalistų ir Nepriklausomų rašytojų sąjungų narys.

Dalyvavo Kauno Vėlinių įvykiuose, ir tai buvo tarsi atsakas į Vengrijos sukilimą 1956 m., todėl kartu su kitais 10 Vėlinių įvykių dalyvių Vengrų ambasados 2006 m. spalio 23 d. buvo apdovanotas Padėkos raštu už dalyvavimą 1956 m. revoliucijoje ir laisvės kovose.

Algimantas Žižiūnas buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus narys, turėjęs nukentėjusiųjų nuo okupacijų asmens statusą.

2015 m. apdovanotas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos I laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“.

Fotomenininkas Algimantas Žižiūnas gimė 1940 m. sausio 10 d. Kaune.

1951–1959 m. mokėsi Kauno 14-ojoje vidurinėje mokykloje.

1956–1957 m. dalyvavo Kauno Vėlinių įvykiuose, buvo keletą dienų įkalintas, tardomas. Išėjus į laisvę, KGB „priežiūros“ šleifas lydėjo jį per visą sovietmetį.

Vidurinės mokyklos aukštesnėse klasėse, technikume bei dirbdamas Anykščiuose, šalia tiesioginių pareigų, užsiėmė kūryba: fotografavo, rašė į laikraščius ir žurnalus, dalyvaudavo respublikinėse ir tarptautinėse fotoparodose.

1963 m. baigęs Kauno maisto pramonės technikumą, pagal paskyrimą dvejus metus dirbo Anykščių vyno gamykloje. 1965 m. įstojęs į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistiką, pradėjo dirbti Anykščių rajono laikraščio redakcijoje. Yra suorganizavęs pirmąją Anykščių rajono fotomėgėjų darbų parodą.

1956 m. buvo Kauno Vėlinių įvykių dalyvis. Buvo suimtas, kalinamas. Kauno Vėlinių įvykiai buvo tarsi atsakas į sukilimą Vengrijoje.

1970 metais persikėlė gyventi į Vilnių, dirbo įvairiose redakcijose ir leidyklose. Netrukus buvo priimtas į besikuriančią Fotomenininkų draugiją, kuri vėliau pavadinta Fotomenininkų sąjunga. Greitai buvo priimtas ir į Žurnalistų sąjungą. Iki 2007 m. aktyviai dalyvavo žurnalistinėje veikloje, kūrė meninę poetinę fotografiją, aktyviai fotografavo įvairius kultūros renginius.

2005 m. kultūros ministro įsakymu suteiktas meno kūrėjo statusas.

Kartu su kitais 10 Kauno Vėlinių dalyvių Vengrų ambasados 2006 m. spalio 23 d. buvo apdovanotas Padėkos raštu už dalyvavimą 1956 m. revoliucijoje ir laisvės kovose 50–ųjų metinių proga.

Fotomenininkas yra laimėjęs du aukso medalius sąjunginėse parodose ir vieną sidabro tarptautinėje fotoparodoje ,,Žena–88“ (,,Moteris–88“) Čekoslovakijoje bei turi per 50 kitų apdovanojimų.

Visą asmeninį nuotraukų ir negatyvų archyvą padavanojo Lietuvai. Daugiau kaipm 40 metų kurtas ir kauptas archyvas saugomas ir skaitmeninamas Lietuvos valstybės archyvo Fotodokumentų skyriuje.

Daugiau informacijos:

Jonas Staselis +37069921807

Lietuvos spaudos fotografų klubas