In memoriam fleitininkui Violetui Višinskui (1950 04 18 – 2022 12 07)

Prie urnos prigludo gėlės žiedas ir daug dešimtmečių skambėjusi Jo fleita... Didžioji meilė. Ji skleidėsi gimtojo Vilkaviškio krašto, Lietuvos miestų, miestelių, didžiosiose koncertų ir mokyklų scenose, Prancūzijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje... Juk Violetas Višinskas, Juozo Pakalnio konkurso laureatas, buvo solistas, Nacionalinio simfoninio orkestro artistas.

Vilkaviškyje gimęs ir augęs Violetas gyvenimą muzikai paskyrė vos baigęs keturias mokyklos klases. Berniukas ypač žavėjosi orkestrine muzika, mat mokyklos orkestre, kuriam tuomet vadovavo savo darbo fanatikas Motiejus Kurila, grojo vyresnysis Violeto brolis. Pramokęs griežti klarnetu, po metų jau labiau pasitikėjo savo jėgomis. Iš Vilniaus atvykęs mokytojų būrys gabų berniuką atrinko mokytis M.K. Čiurlionio menų mokykloje. Jam buvo patarta mokytis fleitos klasėje, pas puikų pedagogą Jefimijų Taškiną. 

Dar mokydamasis menų mokykloje Vilius tapo dviejų respublikinių jaunųjų fleitos atlikėjų konkursų laureatu, puikiai pasirodė tarptautiniame pūtikų konkurse. Kelias vedė į Vilniaus konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur fleitos meną studijavo prof. Liudo Survilos klasėje. Mokėsi ir dirigavimo. Sovietmečiu prestižinėje Maskvos Piotro Čaikovskio konservatorijoje neakivaizdžiai baigė asistentūrą-stažuotę. 

Dar būdamas studentas pradėjo dirbti maestro Juozo Domarko vadovaujamame Filharmonijos valstybiniame (dabar – Nacionalinis) simfoniniame orkestre. Dažnai grodavo pirmosios fleitos partiją. Ir taip – keturiasdešimt dvejus metus! Greta simfoninės muzikos mėgo muzikuoti kameriniuose ansambliuose, o radijo fonotekoje, plokštelėse jo įrašyta daug įvairios muzikos. Visada džiaugėsi muzikuodamas su tuomet Sauliaus Sondeckio vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru, puikiais dirigentais, solistais. Jaudindavo ir specialiai jam, solistui, skiriami aplodismentai.

Višinskas buvo M.K. Čiurlionio menų mokyklos, Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos, LMTA Džiazo katedros klasikinės fleitos pedagogas. Palikdamas simfoninį orkestrą, muzikantas nesijautė nereikalingas. Su džiaugsmu pradėjo groti legendinio Antano Ziegoraičio įkurtame Kybartų pučiamųjų orkestre.

Violeto fleita visada skambėjo minkštai, poetiškai, galima buvo džiaugtis puikiu intonavimu, muzikos charakterį atliepiančiomis tiksliomis ir raiškiomis artikuliacijomis. Sukasi Anatolijaus Šenderovo muzikos „Nykštukų vasara“ sopranui, fleitai, arfai ir violončelei plokštelė ir vaizdingi, tarsi rasos lašeliai, Violeto skleidžiami pasažai. Teprimena tai jo gyvenimą su muzika, kuri žavėjo ir džiugino klausytojus.