„Tautų kiemas“ – apie bendruomeniškumo svarbą krizinių situacijų kontekste

Nr. 17 (1424), 2022-04-29
Kronika

Tautų kiemas (it. Cortile dei Gentili) – Popiežiškosios kultūros tarybos inicijuotas formatas, skatinantis dialogą ir bendrystę tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų. Įkvėpti šio formato Lietuvos socialinių inovacijų klasteris pradėjo jau antrąjį „Tautų kiemo“ diskusijų sezoną kurdami erdvę, kurioje susitinka įvairių kultūrų, religijų ar mokslo sričių ekspertai ir kalbasi apie aktualius socialinius reiškinius ir tendencijas šiuolaikinio itin greitai, net radikaliai kintančio pasaulio ir visuomenės kontekste. Bendrystėje ir pokalbyje gimsta, ko gero, geriausios mintys ir sprendimai.

Apie tai, kas svarbu dabar

Dar tik kovą įsibėgėjusiojo antrojo „Tautų kiemo“ sezono diskusijos palietė aktualius ir šiuo metu itin opius su bendruomenių telkimu susijusius klausimus. Pirmojoje diskusijoje „Kyjivas – Vilnius: Bendruomeniškumo svarba grėsmės akivaizdoje“ pašnekovai kalbėjo apie bendruomenių svarbą krizinių situacijų kontekste. Savo patirtimi dalinosi ir Kijeve gyvenanti komunikacijos ekspertė Oksana Lysenko, šiuo metu dalyvaujanti bendruomeninėse veiklose karo epicentre. Pirmiausia Oksana nuoširdžiai dėkojo Lietuvai bei kiekvienam Lietuvos piliečiui už palaikymą, paramą ir bet kokią pagalbą, tai labai daug reiškia Ukrainai. Dalindamasi apie tai, kaip pasikeitė tautos kasdienybė ir kas įvyko po pirmųjų karo veiksmų, pašnekovė pasakoja, kad ukrainiečiai susitelkė į bendruomenes artimiausioje savo aplinkoje – Oksanos kaimynai labai suartėjo, teikdami vienas kitam įvairiausią pagalbą: įsigyti būtiniausių dalykų – maisto produktų ar vaistų. Oksana pabrėžia, kad krizinėse situacijose svarbiausia nelikti vieniems, būti vieningiems, justi bendrystę ir palaikymą iš tų, kurie yra šalia ar išgyvena tą patį sunkumą. Taip pat svarbu ir stebėti savo aplinką, atpažinti ir padėti tiems, kuriems labai reikia mūsų pagalbos.

Ryškiausias ir pagrindinis diskusijos akcentas buvo bendruomeniškumas – stiprus ryšys su aplinkiniais: šeima, draugais, kaimynais, taip pat pasikliovimas tik patikimais informacijos šaltiniais ir ekspertais. Juk visgi vienas kare – ne karys, o telkimasis bendram tikslui gali padėti ne tik pasiekti rezultato ieškant veiksmingų sprendimų, bet ir atsilaikyti morališkai itin sudėtingu metu – išvengti vienatvės pojūčio ar sumažinti bejėgiškumo jausmą bei išlaikyti emocinį atsparumą.

Tautų kiemo diskusija „Kyjivas – Vilnius: Bendruomeniškumo svarba grėsmės akivaizdoje“

Lietuvos tautinės bendrijos šiandien – su kokiais iššūkiais susiduriama?

Antroje „Tautų kiemo“ diskusija tęsė bendruomenių temą šįkart kalbant apie Lietuvos tautines bendrijas, jų indėlį telkiant savo bendruomenes įvairioms socialinėms iniciatyvoms, teikiant pagalbą ne tik Ukrainai, bet ir kitoms šalims bei jų žmonėms, prisidedant prie Lietuvos stiprybės ir vienybės.

Įvairios tautinės bendruomenės neliko abejingos – prasidėjus karui jos susisiekė su savo tautiečiais Ukrainoje siūlydamos įvairią humanitarinę pagalbą, nemaža dalis į savo namus priėmė nuo karo bėgančius ukrainiečius. „Kiekvienas, net ir mažiausias darinys, stengiasi saviškiams padėti šioje baisioje situacijoje“, – apie tautinių bendrijų iniciatyvas ukrainiečiams padėti pasakojo Vida Montvydaitė, Tautinių mažumų departamento vadovė.

Taip pat diskusijos pašnekovai atkreipė dėmesį ir į iššūkius, su kuriais susiduriama. Vienas iš jų – kalbos barjeras tiek susikalbėti kasdieniniuose kontekstuose, tiek norint įsidarbinti Lietuvoje. Nors ir kitų tautybių žmonės noriai mokosi lietuvių kalbos, tai rekalauja nemažai laiko, o pradėti dirbti ir gebėti išlaikyti save reikia kuo greičiau. Tai yra ypač problematiška aukštą išsilavinimą turintiems bei nuo karo bėgantiems žmonėms, kuriems kalba jų profesijose yra būtina. Nataliya Kolegova, VšĮ „DAPAMOGA“ vadovė, atkreipia dėmesį ir tai, kad dabar ukrainiečiams įsidarbinimo tvarka yra supaprastinta, tačiau nuo režimo pabėgusiems baltarusiams ši problema yra itin aktuali. Sunkumų iškyla ir dėl rusų kalbos naudojimo. Ukrainiečiams, baltarusiams ar kitiems rusakalbiams atvykusiems į Lietuvą dažniausiai tai yra vienintelis susikalbėjimo įrankis, tačiau ši kalba taip pat sukelia ir stiprių neigiamų asociacijų dėl karo. Visa tai kuria įtampos ir susipriešinimo riziką bei ne visuomet adekvačias emocines reakcijas visuomenėje.

Tautų kiemo diskusija „Lietuvos tautinės bendrijos šiandien. Susitelkimo svarba“

Kaip galime sustiprinti visuomenės vienybę?

Visos diskusijos metu išryškėjo mintis, jog dabar bendrystė su tautinėmis bendrijomis yra tokia pat svarbi kaip ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu. Būtina kalbėtis, dar svarbiau – išklausyti, suprasti ir priimti kitą, dažnai labai skirtingą nuo mūsų. Tarpusavio susitelkimas ir bendruomeniškumas suteikia tiek moralinės stiprybės, tiek padeda kartu išspręsti iššūkius, su kuriais susiduriame.

Antrasis „Tautų kiemo“ sezonas – dėmesys bendruomeniškumui

Antrąjį „Tautų kiemo“ sezoną organizuoja Lietuvos socialinių inovacijų klasteris kartu su VšĮ „Ramintoja“ ir komunikacijos agentūra „GOOD TO KNOW“ bei partneriais Lietuvos ir Prancūzijos prekybos rūmais ir UAB „Bridge Media“.

Įvykusias „Tautų kiemo“ diskusijas galite peržiūrėti čia:

Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Žymos:

Rengėjų inf.,