Birbynininko Prano Tamošaičio 90-mečio minėjimas

Lapkričio 5 d. birbynininkui, tarptautinių konkursų laureatui, nusipelniusiam artistui, kompozitoriui, kamerinio ansamblio „Sutartinė“ įkūrėjui ir ilgamečiam vadovui, dainų švenčių dirigentui prof. Pranui Tamošaičiui būtų sukakę devyniasdešimt metų. Šia proga vyko renginiai, atsiminimais „Ryto suktinyje“ dalinosi profesoriai Algirdas Vyžintas, Vytautas Juozapaitis, P. Tamošaičio mokinys Egidijus Ališauskas, kompozitorius Anatolijus Lapinskas, Daiva Tamošaitytė. Radijo laidoje „Pakeliui su klasika“ ji papasakojo apie tėvą – pirmąjį profesionalų birbynininką, parodžiusį nacionalinį instrumentą pasauliui, sukūrusį naują tradicinės muzikos žanrą, naują repertuarą ir savitą stilių.

Lapkričio 4 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyko atminimo vakaras, kuriame jungtinis liaudies instrumentų ansamblis atliko P. Tamošaičio aranžuotas Balio Dvariono, Jurgio Gaižausko, Juozo Tallat-Kelpšos ir P. Tamošaičio harmonizuotas liaudies dainas („Oi liūdnas, liūdnas“, „Ein bernelis“, „Vidur žalios pievos“, „Žaliojoj lankelėj“, „Kai aš grėbiau“, „Saulutė nusileido“), P. Tamošaičio „Jurbarkiečių polką“, Leono Povilaičio „Untytę“. Dalyvavo solistai – Vytautas Juozapaitis ir Zita Martinavičiūtė, muzikologas Vaclovas Juodpusis, profesoriai Eduardas Gabnys, Vytautas Tetenskas. Žavėjo E. Ališausko solo, kai jis atliko Jono Švedo raliavimą „Ėsk, karvute“, parašytą P. Tamošaičiui atlikti 1957 m. Maskvoje vykusiame VI pasauliniame jaunimo ir studentų festivalyje, iš kurio „Sutartinė“ ir jos vadovas sugrįžo laimėję aukso medalius.

Lapkričio 6 d. Jurbarko savivaldybės ir kultūros centro rūpesčiu Jurbarko krašto muziejuje įvyko atsiminimų vakaras ir koncertas. Kapelos iš Plungės, Skuodo ir Jurbarko liaudies muzikos kapela „Mituva“ (vad. Jadvyga Zemliauskienė) atliko P. Tamošaičio „Muleikų polką“, „Jurbarkiečių polką“, pabaigoje jungtinis orkestras – P. Tamošaičio „Prie Mituvos“. Kultūros centro vadovas Gintaras Zareckas pateikė staigmeną – muzikinį vaizdo sveikinimą iš P. Tamošaičio gimtinės Molynės kaime. Ačiū jam už entuziazmą ir šiltą pokalbį. Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius rodo nuostabų pavyzdį ir pagarbą liaudies menui, grieždamas smuiku kapeloje „Mituva“. Renginyje E. Ališausko birbynė skambėjo ir solo, ir kartu su jurbarkiečiais.

Minėjimai buvo puiki proga pamąstyti apie tai, kodėl nesigirdi per LRT radiją ir televiziją istorinių įrašų, kodėl gausūs archyvai užverti, o juk padaryta daugiau kaip trys tūkstančiai įrašų su visais žymiausiais Lietuvos solistais, ištikimiausiu bendražygiu Virgilijumi Noreika, įamžinti daugelio lietuvių kompozitorių kūriniai, parašyti „Sutartinei“, birbynių kvintetui ir įvairioms liaudies instrumentų ir vokalo sudėtims, sukurta TV filmų. Tai lobis, su kuriuo derėtų supažindinti jaunąją kartą. P. Tamošaitis rūpinosi birbynės, kaip nacionalinio lietuvių instrumento, patentavimu, ištobulino jį iki virtuozinio lygmens. Jis buvo pirmasis profesionalas nuo pokario, kuris išėjo į tarptautinę areną 1954 m. ir ilgiausiai vadovavo kolektyvui – beveik 50 metų! Gausūs atsiliepimai šalies ir užsienio spaudoje liudija pasiektą aukščiausią atlikimo meistriškumo lygį, kuris derėjo su savita lietuviško meloso ir pasaulėjautos etika. Recenzijose užsienio spaudoje, kurių, pasak P. Tamošaičio, „blogų nebuvo“, paminėtas ir retas multiinstrumentalizmas (skudučiavimas, kitų instrumentų įtraukimas), ir ypatingas solisto birbynės tembras, spalvos, natūralus intonavimas, plati garsinė skalė, dainingas improvizacinis pradas. Visuomet pilnos salės, emocinis poveikis klausytojams, kada, ypač išeivija, verkė, išgirdę melodijas, ataidinčias iš, regis, priartėjusios Lietuvos kaimų ir klonių. Ilgai P. Tamošaičio sukurtas muzikavimo etalonas neturėjo analogo.

Norisi tikėti, kad Prano Tamošaičio vardas ir jo nuveikti darbai Lietuvai bus prisimenami ir tęsiami. Jis nenuilstamu darbu rodė, koks unikalus mūsų paveldas ir kad juo galima geriausiai reprezentuoti šalį.