Menas kuria toleranciją

Neseniai duris vėl atvėręs, Samuelio Bako muziejus ir kūrybinė agentūra EZCO pristatė ilgus karantino mėnesius brandintą iniciatyvą „Menas kuria toleranciją“ , įkvėptą dailininko Samuelio Bako kūrybos ir gyvenimo istorijos.

Iniciatyvos tikslas – pasitelkiant Vilniuje gimusio ir Holokaustą išgyvenusio Samuelio Bako meną, paskatinti atvirai, šiuolaikinėmis interaktyviomis priemonėmis  diskutuoti tiek apie praeitį, tiek apie dabarties visuomenei jautrius klausimus, atrasti istorinius ženklus, tolerancijos svarbą.

„Pasitelkiame vizualinį meną, kaip įrankį, įgalinantį patirti tolerancijos svarbą žmogiškumui ir atpažinti jos įtaką mūsų pačių elgesiui“ - pristatydama iniciatyvą kalba Samuelio Bako muziejaus vadovė Ieva Šadzevičienė.

Iniciatyvos ambasadoriaus Pauliaus Gritėno žodžiais – „Tolerancija gimsta iš perspektyvos suvokimo, o menas padeda įžvelgti esamą kontekstą kitaip, per mūsų suvokiamą menininko diskursą“.

 

Kodėl dabar?

Dabarties pasaulis, atrodo, primiršo istorijos pamokas. Žiniasklaidos ir socialinių medijų erdvę nuolat atakuoja melagingos naujienos, iškreipti istoriniai faktai, vis išmanesnis propagandinis turinys. Vis daugiau dėmesio sulaukia idėjos, kurias kadaise istorija jau nuteisė. „Blogiui tereikia, kad Gėris nieko nedarytų“, XVIII a. kalbėjo Edmund Burke,  britų politikas ir filosofas. Todėl, kada, jei ne dabar?

 

„Virtuali ir gyva komunikacija kuria empatiją ir toleranciją” – teigia dailininkas Samuelis Bakas. Pasak Bako,  jo kūrinių nauda edukacijai jau pranoko dailininko lūkesčius, tūkstančiai mokinių susipažįsta su istorijos, moralės temomis per jo kūrybą.

 

„Pažindami meną praplečiame savo pasaulio suvokimą: kūrinį matome  per šviesios, spalvos perspektyvos prizmę. Menas įgalina  nemažai aplinkybių lemiančių moralumo transformacijas – teigia iniciatyvos ambasadorius, filosofas Paulius Gritėnas.

 

 

Kodėl Samuelis Bakas?

Jis – gyvas Holokausto beprotybės liudininkas, gyvenęs Vilniaus gete.

Samuelis Bakas gimė 1933 m. Vilniuje, išgyveno Holokaustą ir šiandien yra pasaulinio garso dailininkas.

Iniciatyvos „Menas kuria toleranciją“ temai aktualizuoti pasitelkėme jo kūrybą, kurios objektas – žmonija, jos praeitis ir klystkeliai, išreikšti postmodernistiniu alegorinio realizmo stiliumi.

Šio menininko darbai kviečia permąstyti įvykius ne akcentuojant blogį, o ieškant jo priežasčių. Kviečia prisiminti ir priimti istorinę tiesą, taip kuriant bendrą žinojimą, padėsiantį mums išvengti tokių žiaurių netolerancijos pasekmių ateityje.

 

Samuelis Bakas didelį dėmesį kūriniuose skiria judaistinei Tikkun olam sąvokai (Hebrew: תיקון עולם – ‘repair of the world’) – mėginimui atsitiesti ir pataisyti pasaulį. Savąjį pasaulį turime kurti kasdien, siekti, kad jis taptų geresnis visiems. Tai – svarbi žydų kultūros ir pasaulio pajautos dalis, o jos vertė – bendražmogiška.

Praeities neįmanoma atstatyti, neįmanoma nutylėti Holokausto metais išgyventų trauminių patirčių, bet įmanoma suskilusį pasaulį sulipdyti iš naujo, kaip teigia pats menininkas, atkūręs ryšį su gimtuoju Vilniumi ir dovanojęs Lietuvai savo kūrinių kolekciją.

 

Kodėl Lietuvoje?

Nes turime pasaulyje garsaus, bet Lietuvoje mažai žinomo plačios pasaulėžiūros menininko Samuelio Bako muziejų Vilniuje, kuris, nepaisant savo vaikystės patirties niekada neišsižada savo vilnietiškos kilmės ir šiandien yra garbės pilietis. Jo mene pulsuoja Holokausto išgyvenimai, paveiksluose prabylantys simboliai ryškiai ir drąsiai diskutuoja apie žmogaus silpnybes, aklumą aplinkai ir gyvenimo žaidimus. Arba žaidimą gyvenimais.

 

Nes pagal naujausią, 2019-ais atliktą Lietuvos reputacijos tyrimą, mums artimų užsienio šalių akyse esame per mažai kalbantys apie Holokaustą ir stokojantys tolerancijos mažumoms.* (* šaltinis 1)

 

Nes mes:

• Turime prisiimti atsakomybę ir kalbėti apie „nepatogius“ Antrojo pasaulinio karo įvykius Lietuvoje.
• Turime budriau rūpintis vaikais ir paaugliais, vis dar patiriančiais patyčias ugdymo įstaigose. Lietuva jau daugybę metų yra tarp šalių, turinčių didžiausią patyčių paplitimą.* (* šaltinis 2)
• Turime aktyviai imtis veiksmų ir koreguoti neigiamus Lietuvos įvaizdžio aspektus pasaulyje.

 

 

Įgyvendinami projektai

„Menas kuria toleranciją“  iniciatyva, aktualizuodama Samuelio Bako kūrybą bei jo gyvenimo patirtis, apie toleranciją kalba šiuolaikinėmis priemonėmis.

 

Pirmasis projektas – tai interaktyvi svetainė „Kam reikalingas menas?”, leidžianti plačiajai visuomenei naujai pažinti Samuelio Bako kūrybą ir diskutuoti apie jos simbolių reikšmes.

„Šią virtualią interaktyvią paskaitą kūrėme tikslingai, mintyse turėdami mokytoją ieškantį paveikių formų ir turinio padėsiančio pasiekti vaikų širdis.“ - sako kūrybinės agentūros EZCO vadovė Lina Vigraitė.

 

Interaktyvi svetainė „Kam reikalingas menas?“ – tai skaitmeninė neformalaus ugdymo priemonė, skatinanti vyresnių klasių moksleivius, ir visus besidominčius, atrasti meno unikalumą ir jo prasmę pačiam sau. Ji atvira ir visiems prieinama portale www.menas.samuelisbakas.lt

 

Kitas projektas – pažintinis turas „Samuelio Bako keliu”, interaktyvia forma pasakojantis vaiko – jaunojo Samuelio Bako – gyvenimo istorijas Antrojo pasaulinio karo metais suskilusio Vilniaus gete. Jungiantis tiek tragiškus dailininko išgyvenimus, tiek visą to meto žydų ir Lietuvos istorijos tarpsnį, šis turas bus atradimas vilniečiams ir turistams, o taip pat dar viena neformalaus ugdymo priemonė moksleiviams. Turas eis per dailininkui svarbias Vilniaus senamiesčio vietas: nuo jo vaikystės namų (dabar Mokytojų namai), slėptuvės Benediktinių vienuolyne, pirmosios parodos geto teatre (dabar Jaunimo ir Lėlės teatrai) ir galiausiai atves į Samuelio Bako muziejų, Naugarduko g.10.

 

„Kartu su kūrybine agentūra EZCO inicijavome „Menas kuria toleranciją“ ir visus netrukus visuomenei atsiversiančius jos projektus, tačiau tolerancijos tema yra plati, - sako Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorė Kamilė Rupeikaitė. Mes kviečiame jungtis ir plėtoti iniciatyvą, kurti savus projektus, kuriems siūlome naudoti „Menas kuria toleranciją“ pavadinimą bei logotipą. Prašome prisidėti prie Samuelio Bako muziejaus projektų tolimesnio vystymo ir viešinimo, kad bendromis jėgomis pasiektume kuo daugiau žmonių.“

 

Daugiau informacijos: Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus komunikacijos koordinatorė Rūta Matimaitytė, el.paštas: [email protected] tel.nr: +37062357560

 

Samuelis Bakas gimė 1933 m. Vilniuje, buvo įkalintas gete, HPK darbo stovykloje, slapstėsi vienuolyne Vilniuje. Nuo 1945 m. jis gyveno perkeltųjų asmenų stovykloje Vokietijoje, 1948 m. emigravo į Izraelį, vėliau gyveno Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje. 1993 m. dailininkas įsikūrė Vestone, esančiame JAV Masačiusetso valstijoje. Meninį išsilavinimą įgijo Becalelio meno mokykloje Jeruzalėje ir L’Ecole des Beaux Arts dailės mokykloje Paryžiuje. S. Bakas personalines parodas rengė JAV, Izraelio ir Europos didmiesčių galerijose ir muziejuose. 2017 m. atidarytas Samuelio Bako muziejus – Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus ekspozicinis padalinys, S. Bakui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio titulas, o 2018 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai”, Riterio kryžius. 2019 m. birželio 16 d. Hiustono Holokausto muziejuje (Teksasas, JAV) - atidaryta S. Bako galerija ir mokymo centras.

 

 

Kūrėjai:

VGŽIM Samuelio Bako muziejus

Kūrybinė agentūra EZCO

 

 

Šaltiniai:

* (1) Lietuvos žinomumo ir reputacijos tikslinėse užsienio šalyse ir šalies gyventojų Lietuvos vertinimo tyrimas, 2019 Liepa

https://lietuva.lt/wp-content/uploads/2019/11/Kiekybinis-užsienio-šalių-tyrimas-apibendrinimas-.pdf

 

* (2) Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas „Paauglių gyvensena ir sveikata“, 2018.

(Spotlight on adolescent health and well-being findings from the 2017/2018 „Health behaviour in school-aged children“)

https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/332091/9789289055000-eng.pdf?sequence=1&isAllowed=y