7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Mirė talentingas skulptorius Jonas Noras Naruševičius

LDS inf.
Nr. 13 (1334), 2020-04-03
Kronika
Jonas Noras Naruševičius
Jonas Noras Naruševičius

2020 m. kovo 28 d. mirė talentingas skulptorius, ilgametis Lietuvos dailininkų sąjungos narys Jonas Noras Naruševičius.

(1930 09 11 – 2020 03 28)

Dailininkas palaidotas Rokantiškių kapinėse, Vilniuje.

Jonas Noras Naruševičius gimė1930 m. rugsėjo 11 d. Kaune; 1955 m. baigė Vilniaus Dailės instituto skulptūros fakultetą, o nuo 1966 m. buvo aktyvus Lietuvos Dailininkų sąjungos narys.

Labiausiai autorių žavėjo skulptūrų kūrimas viešosioms erdvėms, daug dėmesio telkė istorinėms asmenybėms, tačiau ne mažiau virtuoziškai jis kūrė biustus, įvairių siužetų mažąją plastiką bei reljefus, atminimo lentas ir medalius.

Kaip rašo dailėtyrininkė Kristina Stančienė: „skulptoriaus Jono Noro Naruševičiaus kūriniai viešosiose erdvėse – jau senokai įaugę į Vilniaus miestovaizdį. Tai ir atminimo lentos, žyminčios vietas, kur gyveno garsūs menininkai, kultūros veikėjai – štai kad ir lakoniškas Jono Švažo atminimui skirtas bareljefas ant Jogailos gatvės 12 numeriu pažymėto namo, kuriame dailininkas gyveno ir dirbo, fasado. Tačiau bene geriausiai žinomos jo sukurtos Nacionalinio operos ir baleto teatro fasadą puošiančios dekoratyvios, stilizuotų formų varinės skulptūros „Borisas Godunovas“, „Margiris“, „Violeta“, „Mefistofelis“. Jomis teatras pasipuošė vėlyvuoju sovietmečiu (1987 m.)“.

Autoriaus kūryboje išties svarbią vietą užima skulptūros viešosioms erdvėms: „Marija“ (terakota, Pakalnių bažnyčia), „Didžioji paslaptis“ (akmuo, „Vilnojos“ skulptūrų parkas, 2009), „Žuvusiųjų motina“ (terakota, Dailės muz.), „Elektronika“ (pano, varis, „Vilmos“ gamykla Vilniuje) ir kitos. Pats buvęs subtilus, dėmesingas kitiems žmogus, bet kartu stiprus viduje, jis atsakingai ir jautriai komponavo savo kūrinius įvairiose erdvėse, tad visos jo sukurtos skulptūros labai organiškai įsilieja į aplinką.

Menotyrininkė Kristina Stančienė pastebi, kad „atskirą menininko kūrinių grupę sudaro kamerinės skulptūros, kuriose interpretuojami Lietuvos istorijos herojai, taip pat – apibendrintos, filosofinių apmąstymų apie žmogaus egzistenciją prisodrintos kompozicijos. Jose ryškūs modernistinei Lietuvos kultūros savimonei atstovaujantys idealai – veržlumo, romantikos, psichologinės įtampos, nekasdienių, ribinių emocijų ir išgyvenimų išraiška. Čia skulptorius pasitelkia skirtingus įvaizdžius – tai dekoratyvias žmogaus figūros formas, tai veržliai skriejančio žirgo metaforas. Arba – figūrų jungtis, dekoratyvias abstrakčias formas. <........> Naruševičius vaisingai naudoja principą „forma formoje“ – kai didesnis tūris jaukiai apglėbia mažesnį arba tarsi sulaiko ar įkalina neramią, besiblaškančią būtybę“.

Pats skulptorius išskirdavo šiuos mažosios plastikos kūrinius: „Karalius Mindaugas“, „Moteris akmenyje“, „Polėkis“, „Muzikos garsai“, „Feniksas“, „Nimfa“, „Žmogus žmoguje“.

Jonas Noras Naruševičius taip pat sukūrė daugybę skirtingų stilistikų ir medžiagų portretinių biustų, iš kurių pažymėtini dail. A. Lauciaus (marmuras), S. Nėries (terakota), V. Krėvės-Mickevičiaus (gipsas), menotyrininkės L. Cieškaitės (terakota), gyd. P. Morkūnienės (terakota), liaudies meistro Leono (terakota), P.Kreivio (terakota), D. Grybauskaitės (bronza), V.Martikonio (bronza, 2014)  ir kt. Negalima nepaminėti G. Matulio, S. Gucevičiaus, V.Jurgučio, J.Švažo, R.Vabalo, B. Gorbulskio išraiškingų portretinių bareljefų iš bronzos.

Kūrėjas surengė solinių parodų, dalyvavo jungtinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Autoriaus kūrinių įsigiję muziejai Lietuvoje bei privatūs kolekcininkai.

Per ilgus Jono Noro Naruševičiaus kūrybinio darbo metus sukurta daug vertingų, profesionalių  kūrinių, kurie neabejotinai išliks Lietuvos meno istorijoje. Ateities kartoms jie suteiks žinių apie talentingo skulptoriaus ieškojimų ir kūrybos kelią, o amžininkų prisiminimai bylos apie Jono darbštumą, kantrybę, atsidavimą kūrybai bei meilę šeimai, žmonėms ir Lietuvai.

Lietuvos dailininkų sąjungos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio giminaičiams, kolegoms bei visiems pažinojusiems dailininką.

Žymos:
LDS inf.,
Jonas Noras Naruševičius
Jonas Noras Naruševičius
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro fasado skulptūros - J.N. Naruševičiaus kūriniai. 1987 m.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro fasado skulptūros - J.N. Naruševičiaus kūriniai. 1987 m.