Vašingtone pristatytas restauruotas Raimondo Vabalo filmas

Lapkričio 3 d. Vašingtono nacionalinėje dailės galerijoje įvyko istorinis specialiai šiai progai restauruoto lietuviško filmo – Raimondo Vabalo  „Marš, marš, tra-ta-ta!“ (1964) – rodymas.

Prieš 55 metus sukurtas ir Vakaruose niekad nerodytas filmas į kino ekranus sugrįžo programoje „Absurdistan: Central European Cinema of the Absurd“, kurią sudaro 1950–1989 m. Vidurio ir Rytų Europoje sukurti filmai. Renginio tikslas – pažymėti 30-ąsias buvusių sovietinių šalių nepriklausomybės metines, prisimenant tuo metu sukurtus siurrealistinius kūrinius. „Marš, marš, tra-ta-ta!“, kuriame pinasi politinė parodija ir groteskas, JAV buvo rodomas kartu su ukrainiečių, rumunų, lenkų, vengrų ir čekų filmais.

„Marš, marš, tra-ta-ta!“ veiksmas nukelia į neegzistuojančių šalių – Centijos ir Grošijos pasienį. Kaimyninėse amžinai besikivirčijančiose šalyse gyvena įsimylėjėliai Zigmas ir Jadzė. Vienas kitą paslapčia jie lanko naktimis pereidami šalių sienas. Tačiau vieną rytą Grošijos majoras Varnalėša netyčia įkrinta į gatvėje atidarytą kanalizacijos šulinį. Ieškodamas kaltų, jis beda pirštu į Zigmą ir Jadzę – taip tarp šalių prasideda karinis konfliktas. Novatoriškomis idėjomis pasižymėjęs režisierius Raimondas Vabalas filme pasirodo pats, žiūrovams vis primindamas, kad tai, ką jie mato, yra tik filmas.

Pasak kinotyrininkės Annos Mikonis-Railienės, „šiandien „Marš, marš, tra-ta-ta!“ atrodo kaip pokarinės totalitarinės sistemos ir jos paprastų piliečių elgesio dekonstrukcijos bandymas. Politiniame ir satyriniame pamflete režisierius pavaizdavo konformistinę veikėjų laikyseną. Karinė satyra Vabalui buvo pretekstas užduoti visuomenei svarbų klausimą: ką reiškia gyventi herojiškai karo metu? Ar verta kovoti, jei kiekviena kova yra tik absurdo teatro imitacija? Jei karus sukelia valstybių sienas pažeidęs paprastas kiškis ir dviejų žmonių meilė? Besiremiantį brechtiška estetika filmą galima interpretuoti kaip ankstesnės (taip pat – dabarties) politinės padėties audiovizualinį komentarą.“ Po premjeros JAV „Marš, marš, tra-ta-ta!“ vėliau tikimasi pristatyti ir Europoje.

Lietuvos kino centro užsakymu iš viso šiais metais suskaitmeninti ir restauruoti šeši filmai: „Marš, marš, tra-ta-ta!“ (rež. Raimondas Vabalas, 1964), „Riešutų duona“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1964), „Paskutinė atostogų diena“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1964), „Laiptai į dangų“ (rež. Raimondas Vabalas, 1966), „Moteris ir keturi jos vyrai“ (rež. Algimantas Puipa, 1983) ir „Neatmenu tavo veido“ (rež. Raimundas Banionis, 1988).