Vilniaus dokumentinių filmų festivalis skelbia geriausią studentišką darbą

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis šiemet pirmą kartą pristatė konkursinę studentų filmų programą. Į dvikovą stojo po tris filmus iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) ir Prahos scenos menų akademijos Kino ir televizijos mokyklos (FAMU). Pasak festivalio organizatorių, filmai atstovauja skirtingoms kino mokykloms, kurių dokumentinio kino kūrimo tradicijos skiriasi, todėl buvo sudėtinga atrasti vieningus filmų vertinimo kriterijus.

Penktadienio vakarą „Skalvijos“ kino centre geriausiu konkurso filmu žiuri paskelbė FAMU atstovaujančios Annos Petruželová trumpametražį pasakojimą „Nežinau...balos“ (2018). Tai poetinis pasivaikščiojimas po balas, gyvas žvilgsnis į mus supančias detales, tai, kas teikia akimirkos džiaugsmą.

Pasak žiuri, tai vienintelis filmas, kurio centre nėra žmogaus, bet kaip tik jo nebuvimas ir geriausiai atskleidžia žmogų. Žiuri įvertino filmo autorę už kitokio žvilgsnio į mus supantį pasaulį paiešką, jos gebėjimą meistriškai apjungti smulkiausias detales į visumą, apčiuopti tai, kas jaudina mus dabar. 16 mm kino juostos naudojimas pabrėžė ne tik filmo temą, bet ir kino medžiagiškumą.

Geriausią studentišką filmą išrinko tarptautinė žiuri, kurią sudarė estų dokumentininkas Peeteris Simmas, festivalyje pristatęs pasakojimą „Baltijos kelias“ (1989 m.), eksperimentinio kino režisierius Pipas Chodorovas, sudaręs festivalio programą „Jono Meko portretai“, ir italų režisierius Sandro Bozzolo, kurio filmas „Nijolė“ šiemet atidarė festivalį.

Konkursinėje festivalio programoje buvo parodyti dar 5 filmai: Tel Avivo transporto mazgo kronika „Centrinė autobusų stotis“ (Tomáš Elšik, 2018), akistata su mažamečiais nusikaltėliais „Laukinių šauksmas“ (Karolina Peourtková, 2019), seno žmogaus liudijimas „Nematomas žmogus“ (Viktoras Gineitis, 2019), fitneso atletės portretas „Natalija“ (Petras Kuneika, 2019), pažintis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbu – filmas „Komisija“ (Vytautas Oškinis, 2019).