Mirė skulptorius Romualdas Kvintas
Spalio 20 d., eidamas 66 metus, po sunkios ligos mirė vienas iškiliausių Lietuvos skulptorių Romualdas Kvintas. Daugybę skulptūrų viešosiose erdvėse sukūręs dailininkas – ilgametis Lietuvos dailininkų sąjungos narys, o nuo 2001m. priimtas ir į JAV Niujorko skulptorių gildiją. 2008 m. Kvinto kūryba įvertinta aukščiausiu Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinio ženkliuko apdovanojimu. Apdovanojimas ir premija skirti už skulptūras gydytojui C. Šabadui ir rašytojui R. Gary Vilniuje bei estrados artistui D. Dolskiui Kaune.
2018 m. dailininko kandidatūra pristatyta Nacionalinei kultūros ir meno premijai gauti.
1981 metais baigęs Lietuvos valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija); kurį laiką čia sėkmingai dėstęs akademinį piešimą, nuo 1990-ųjų Romualdas Kvintas pasiryžo atsidėti vien kūrybiniam darbui. Kaip rašo dr. Helmutas Šabasevičius, šis menininko sprendimas yra reikšmingas bei iškalbingas faktas, atspindintis XX a. paskutiniajame dešimtmetyje vykusius Lietuvos kultūrinio gyvenimo pokyčius, atsivėrusias naujas galimybes ir su jomis susijusius menininkams tekusius iššūkius, sunkumus bei atsakomybę. Dailininkas niekada nesirinko lengvų kelių.
Romualdas Kvintas per daugiau nei trisdešimt aktyvios kūrybos metų yra dalyvavęs daugelyje jungtinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, surengęs ne vieną solinę parodą, jo kūrinių yra Lietuvos ir užsienio valstybinėse bei privačiose kolekcijose.
Menininko skulptūros, gaivinančios pilietinę, kultūrinę, kolektyvinę atmintį, apgyvendintos įvairiausiose Lietuvos vietovėse, garbingiausiose miestų ir miestelių vietose. Viešėdami Kaune sutiksite jo kurtą jau minėtą Danielių Dolskį, Rusnėje – Mahatmą Gandhį ir Hermaną Kallenbachą, Griškabūdyje - kalbininką Joną Jablonskį, pramonininką ir visuomenės veikėją Chaimą Frenkelį – Šiauliuose, o Nidoje – Vytautą Kernagį. Žmogiška šiluma ir paprastumu sužavi bei daugeliui nežinotą istoriją pristato Vilniuje J. Basanavičiaus gatvėje į dangų žvelgianti berniuko skulptūra, skirta žymiam rašytojui, du kartus tapusiam literatūrinės Goncourt'ų premijos laureatu, lakūnui, diplomatui ir režisieriui Romainui Gary.
Romualdo Kvinto kūriniai organiškai įsilieja į aplinką, tampa neatskiriama Lietuvos gyventojų urbanistinės sąmonės dalimi.
Skulptorius savo kūriniais įtaigiai, be pompastikos pagerbė vieną skaudžiausių XX a. vidurio Lietuvos tragedijų – Holokaustą: sukurti memorialai sušaudytiems žydams „Žvaigždės buveinė“ Pakuteniškių miške, „Durys“ Liaudiškių miške. Taip pat sukurta atminimo skulptūra be žinios dingusiems vaikams Vilniuje, suprojektuota ir įgyvendinta memorialinė varpinė 1991 metų sausio 13 dienos aukoms atminti.
Romualdo Kvinto skulptūrinės atminimo lentos ženklina vietas, kuriose gyveno ir dirbo reikšmingos Lietuvos kultūros asmenybės, tokios kaip kompozitorius Stasys Vainiūnas, operos solistas Kazys Gutauskas, choreografas Vytautas Grivickas, tapytojas Ferdynandas Ruszczycas, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, filosofas ir kultūros istorikas Levas Karsavinas, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjas Hermanas Perelšteinas ir daugelio kitų; taip pat sukurta nemažai antkapinių paminklų, tarp jų – operos solistui Juozui Mažeikai, poetui Marcelijui Martinaičiui, literatūrologui profesoriui Vytautui Kubiliui ir kitiems.
Kūrėjas savo skulptūrose ne tik įamžino realiai gyvenusias asmenybes ar istorinius įvykius, bet ir įvaizdino mitologinius personažus bei natūraliai skatino piliečius patiems kurti legendas ir dalintis jomis. Švytintis Vilniaus daktaro Šabato batas, nutrinta Telšiuose stovinčios meškos nosis, dainininko Danieliaus Dolskio Kaune nugludinti pirštai liudija, jog Kvinto skulptūros ne tik primena, bet ir kuria miesto istoriją, žadina tikėjimą stebuklais. Tad Romualdo Kvinto skulptūros ne tik puoselėja turimą dvasinį, nematerialinį paveldą, bet ir generuoja naują – kelia inspiracijas šiuolaikiniams miesto mitams ir legendoms, būsimajam paveldui.
Kaip rašo dr. Helmutas Šabasevičius: „reikšmingiausius savo kūrinius Romualdas Kvintas išliejo iš bronzos, išnaudodamas šio metalo teikiamas formaliąsias ir reikšmines galimybes – siluetą, koloritą, faktūrą. Jo darbams būdingas puikus meninių ir technologinių skulptūrinės raiškos subtilybių išmanymas, gebėjimas parinkti charakteringą vaizduojamo herojaus pozą, gestą, išraišką – tai pasiekiama ilgai ir atidžiai studijuojant ikonografinę medžiagą, domintis vaizduojamo žmogaus asmenybe. Skulptoriui pavyksta sukurti humaniškumu jaudinantį atminties ženklą, sujungiantį praeitį ir dabartį, sužadinantį praeiviui artimo, pažįstamo, savo paprastumu brangaus žmogaus įspūdį“.
Netekome talentingo skulptoriaus, patikimo draugo, kolegos, mylinčio šeimos žmogaus. Lietuvos dailininkų sąjungos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą Romualdo Kvinto šeimai, giminaičiams ir visiems jį pažinojusiems.
LDS pirmininkė Edita Radvilavičiūtė-Utarienė
