23-iojo „Kino pavasario“ laureatai

Tiesiogiai per „LRT Kultūrą“ transliuotoje 23-iojo Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ apdovanojimų ceremonijoje paskelbti konkursinių programų laimėtojai, publikos simpatijų sulaukę filmai ir geriausi metų Lietuvos kino aktoriai. Iškilmingą vakarą uždarė Mindaugo Survilos dokumentinis filmas „Sengirė“.

Šiais metais  „Kino pavasaris“ parodė 168 filmus iš 65 šalių. 30 šalies kino salių juos pažiūrėjo 115 tūkstančiū žiūrovų. Apdovanojimų ceremonija festivalis nesibaigė – iki balandžio 12 dienos populiariausi filmai bus rodomi Vilniuje ir Kaune.

Europos debiutų konkurso apdovanojimas iškeliavo į Islandiją

Šių metų festivalio „Kino pavasaris“ pagrindinėje konkursinėje programoje dalyvavo pirmieji pilnametražiai europiečių filmai. Geriausią Europos debiutų konkurso aktorių, aktorę, režisierių ir filmą rinko tarptautinė žiuri, kurią sudarė aktorius iš Irano Homayounas Ershadi, kino prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė, kino filmų strategė, publicistė ir festivalių kino programų sudarytoja Kathleen McInnis (JAV), Jeruzalės kino festivalio meno vadovas Eladas Samorzikas, kino režisierius Audrius Stonys. Piniginius prizus ir šiemet nugalėtojams įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė.

Geriausia Europos debiutų konkurso aktore pripažinta maištingos, šeimai sugebančios pasipriešinti jaunos merginos vaidmenį Kantemiro Balagovo filme „Ankštumas“ sukūrusi Darja Žovner.

Geriausio aktoriaus apdovanojimas už blogio ir tyrumo įkūnijimą ir gebėjimą perteikti giliai paslėptas emocijas atiteko Hlynuro Pálmasono filmo „Žiemos broliai“ aktoriui Elliottui Crossetui Hove.

Geriausiu konkurso režisieriumi žiuri pripažino filmo „Laukiniai berniukai“ autorių Bertrand‘ą Mandico. Jis apdovanotas už drąsą kine priimti stebinamai rizikingus sprendimus ir bebaimį lyties fluidiškumo vaizdavimą.

Geriausiu festivalio debiutu paskelbtas, festivalio statulėle ir Vilniaus miesto savivaldybės įsteigtu 5 tūkstančių  eurų piniginiu prizu apdovanotas H. Pálmasono filmas „Žiemos broliai“. Žiuri pakerėjo minimalistinė, itin vizuali poetinė drama apie amžinoje žiemoje įšalusius brolių santykius, o filmas pavadintas naujo balso autoriniame kine šaukliu.

Specialus vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalų „Cineurope“ 5 tūkstančių  eurų prizas atiteko švedo Jenso Assuro filmui „Krankliai“. „Tai subtilus, tylus ir kartu elegantiškas filmas, kurį gali užgožti skambesni, įprastesni kūriniai“, – paskelbė žiuri.

„Trumpame konkurse“ triumfavo lietuviai

Dvidešimt septynis „Trumpo konkurso“ filmus iš visos Europos vertino tarptautinė žiuri: festivalyje filmą „Dingimas“ pristatęs režisierius Ali Asgari (Iranas), kino kūrėjas, scenaristas Radu Potcoava (Rumunija) bei žurnalistas, kino festivalių programų sudarytojas Enrico Vannucci iš Italijos.

Vilniaus miesto savivaldybė įsteigė 3 tūkstančių  eurų prizą ir „Trumpo konkurso“ nugalėtojui. Juo tapo  režisierius Laurynas Bareiša, pristatęs festivalyje filmą „Pirtis“. Žiuri įvertino unikaliu stiliumi subtiliai, kartu ir įtraukiamai pavaizduotą dviprasmišką įvykį, kuris nepastebimai vyksta šalia mūsų. Specialų paminėjimą už socialinių problemų vaizdavimą, pasitelkiant unikalų požiūrį ir priminimą, kad visada egzistuoja žmogiškumas, žiuri skyrė režisieriaus Rémi Allier  filmui „Mažos rankos“.

Tarptautinė kino kritikų federacija išsirinko savo filmą

Tarptautinė kino kritikų federacija FIPRESCI gyvuoja daugiau nei 90 metų, ji vienija daugiau nei 60 pasaulio šalių kino kritikus, kurie remia ir atranda nacionalinį kiną. „Kino pavasaryje“ FIPRESCI žiuri dirbo pirmą kartą. Ją sudarė kino kritikas ir rašytojas iš Italijos Salvatore Marfella, kino kritikas ir rašytojas iš Prancūzijos Jeanas Maxas Méjeanas, kino kritikas, festivalių programų sudarytojas iš Rusijos Borisas Nelepo. Žiuri sprendimu FIPRESCI prizas atiteko vokiečių režisieriaus Roberto Schwentke‘s juostai „Kapitonas“

Festivalyje apdovanoti geriausi studentų kino darbai

Specialus Studentų filmų konkurso žiuri paminėjimas atiteko režisieriaus Jevgenijaus Tichonovo kino pasakojimui apie iš priklausomybės mėginantį išsivaduoti jauną vyrą „Vytis“.

Perspektyviausio konkurso režisieriaus apdovanojimą atsiėmė režisierius Titas Laucius už filmą „Gyvatė“. Jam kino gamybos kompanija „Dansu“ įteikė 5 tūkstančių eurų vertės kino paslaugų čekį naujam jo filmui. Geriausiu studentišku filmu pripažintas ir 1 tūkstančio eurų asociacijos LATGA prizu apdovanotas režisierės Emilijos Juzeliūnaitės filmas „Mono No Aware“.

Žiūrovai išrinko geriausią metų Lietuvos kino aktorę ir aktorių

2018 metais geriausiu metų Lietuvos kino aktoriumi ir aktore pretendavo tapti Eglė Mikulionytė („Stebuklas“), Severija Janušauskaitė („Nepalaidotas“), Airida Gintautaitė („Kvėpavimas į marmurą“), Sigitas Šidlauskas („Kvėpavimas į marmurą“), Mantas Jančiauskas („Šerkšnas“), Valentinas Novopolskis („Gyvatė“). Balsavimas vyko portale „Žmonės.lt“.

Geriausia šių metų aktore pripažinta Eglė Mikulionytė. Geriausiu aktoriumi žiūrovai išrinko Valentiną Novopolskį.

Žiūrovų simpatijos – animacijai ir dokumentikai

Žiūrovų pasirinkimas šiais metais nieko labai nenustebino. Jie plūdo žiūrėti pirmojo pasaulyje tapyto filmo apie genialų dailininką Vincentą Van Goghą. Originaliai Dorotos Kobielos ir Hugho Welchmano kino juostai „Jūsų Vincentas“ („Loving Vincent“) ir atiteko labiausiai žiūrovų pamėgto filmo apdovanojimas.

Iš visų šiemet festivalyje rodytų lietuvių filmų žiūrovams labiausiai patiko Editos Kabaraitės dokumentinis pasakojimas apie šimtamečius „100 metų kartu“, o daugiausia žiūrovų simpatijų pelniusiu trumpametražiu paskelbta Rodrigo Sorogoyeno „Mama“.