Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF), šiemet parodęs per 40 filmų ir kvietęs bendrauti su gausiu jų kūrėjų būriu, atsisveikino iki kitų metų rugsėjo. Festivalio uždarymo akcentu tapo konkursinės Baltijos šalių dokumentinių filmų programos apdovanojimai, kuriuos įteikė festivalio žiuri – kino režisieriai Leonardas Retelis Helmrichas (Olandija), Angela Christlieb (Vokietija), socialinių mokslų daktarė Almira Usmanova (Baltarusija). Žiuri įvertinimu šiemet labiausiai džiaugėsi Latvijos kino kūrėjai.
Pirmoji vieta teko latvių kino režisieriui Dāviui Sīmaniui už pasakojimą „Paskutinės šventovės metraščiai“ („Pēdējā tempļa hronikas“, 2013). Tai du dešimtmečius trunkančios Latvijos nacionalinės bibliotekos statybų istorija, sukėlusi daugybę ginčų ir diskusijų. Išskirtinis operatoriaus darbas, sudėtinga pasakojimo koncepcija, įvairių socialinių grupių atstovavimas ir opių klausimų posovietinėse šalyse atskleidimas lėmė žiuri sprendimą šiam filmui skirti aukščiausią įvertinimą.
Latvių režisieriai Ivaras Zviedris ir Inese Kļava buvo įvertinti antrąja vieta už ekspresyvų pasakojimą „Dokumentininkas“ („Dokumentālists“, 2012). Dinamiška jų ir filmo herojės – šiurkščios stačiokės Intos akistata išprovokavo pasvarstyti, kaip kamera veikia autoriaus ir herojaus santykius, kokią įtaką ji turi filmo kūrimo procesui. Pasak festivalio žiuri, atsiskyrėlė Inta ne tik išryškina tam tikras socialines problemas, bet ir tampa filmo bendraautore.
Trečiasis festivalio laureatas – Maratas Sargsyanas, kurio filmas „Tėvas“ apdovanotas jau ne viename tarptautiniame festivalyje. Anot žiuri, stebėdamas buvusio kriminalinio nusikaltėlio Antonovo šeimą, režisierius tiria nematomą gero tėvo gyvenimo pusę, priverčia peržengti tą ribą, kuri mus skiria nuo kriminalinio pasaulio, ir pažvelgti į jį kitu kampu. Žiuri nuomone, pralaužti šią prietarų sieną – drąsus dokumentininko žingsnis.
Pinigines premijas festivalio laureatams skyrė Kazickų šeimos fondas. Nuo 2008 m. konkursinėje Baltijos šalių dokumentinių filmų programoje kasmet pristatoma 12 geriausių Lietuvos, Estijos ir Latvijos kūrėjų darbų. Šiemet į ją buvo atrinkti penki lietuvių, trys latvių ir keturi estų dokumentiniai filmai.
Pasak festivalio rengėjų, susidomėjimas Baltijos šalių režisierių filmais šiemet buvo didesnis. Žiūrovai ne tik gausiau lankė konkursinės programos seansus, bet buvo ir smalsesni: domėjosi filmų kūrimo aplinkybėmis, tolesniu jų herojų likimu, dalijosi asmeniniais filmo vertinimais.
Šiemet šūkį „Tikros istorijos nesustoja“ pasirinkęs festivalis kvietė pasvarstyti, kaip dokumentinis kinas veikia jo kūrėjų bei herojų gyvenimus, kaip kamera sujungia jų likimus ir veikia jų pasirinkimus.
Kitąmet Vilniaus dokumentinių filmų festivalis kvies rugsėjo 18–28 d.
