Pristatomas seniausias molbertinės tapybos kūrinys Lietuvoje

Lietuvos dailės muziejus lapkričio 13 d., antradienį, 11 val. kviečia į Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) rengiamą spaudos konferenciją, kurioje bus pristatytas seniausias mūsų laikus pasiekęs molbertinės tapybos kūrinys Lietuvoje, ką tik baigta restauruoti Lukiškių Dievo Motinos ikona (XV a. pab. – XVI a. pradžia).

Spaudos konferencijoje dalyvauja Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, VDA Dailėtyros, meno tyrimo ir sklaidos instituto direktorė dr. Tojana Račiūnaitė, kūrinio restauratorė Janina Bilotienė, LDM Prano Gudyno restauravimo centro vedėja dr. Jūratė Senvaitienė, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė, Pamokslininkų Domininkonų ordino (OP) Pabaltijo Angelų sargų generalinio vikariato generalinis vikaras br. Saulius Rumšas OP bei šio ordino Vilniaus vienuolyno prioras, Šv. apašt. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios rektorius br. Mindaugas Slapšinskas OP ir šio ordino br. Pijus V. Eglinas OP.

          LDM direktoriaus Romualdo Budrio, vadovaujančio Prano Gudyno restauravimo centro tarybai, teigimu, „Lietuvos dailės muziejus pirmą kartą pristato seniausią Lietuvoje molbertinės tapybos kūrinį – tik ką baigtą restauruoti Lukiškių Dievo Motinos ikoną. Ši ikona iki restauravimo buvo laikyta vėliau sukurtu kūriniu. Ji, pertapant daug kartų, ženkliai buvo pakeista, tad kelis šimtmečius jos atvaizdas Vilniaus Šv. apašt. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje atrodė jau kitaip. Ir tik dabar po penkių metų tyrimų ir restauravimo vėl galime pamatyti tikrąjį kūrinio vaizdą, nes atidengta pirminė, autentiška Lukiškių Dievo Motinos ikonos tapyba, nustatyta jos kilmė ir patikslintas ikonos sukūrimo laikas.

2008–2012 m. restauracijos metu nuo XVII a. pabaigos stebuklingu laikomas atvaizdas buvo prakalbintas kaip meno kūrinys, unikali Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istorijos vertybė. Jei seniausiu dailės kūriniu Lietuvoje tituluojame Vilniaus katedroje esančią Jėzaus nukryžiavimo scenos freską (XIV a. pab. – XV a. pr.), tai Lukiškių Dievo Motinos ikoną turime pagrindo laikyti seniausiu Lietuvoje esančiu istoriniu paveikslu.“

“Dievo Motinos ikoną iš „Maskvos karų“ atsivežė LDK artilerijos generolas, Lazdijų seniūnas Motiejus Korvinas Gosievskis (?–1683)“, – teigia menotyrininkė  dr. Tojana Račiūnaitė, – „po Motiejaus mirties jo sūnus Vincentas Dumblių dvare buvusį atvaizdą atidavė Seinų dominikonams. Vienuoliai jau turėjo stebuklais garsėjančią Marijos statulėlę, todėl ikoną 1684 m. dovanojo Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynui“. 

 Dr. Tojana Račiūnaitė, atlikusi išsamius istorinius ir menotyrinius ikonos tyrimus, teigia, kad „patekusi į katalikų bažnyčią, ikona tapo kultiniu atvaizdu. Nuo 1684 m. Vilniaus dominikonų vienuolyne pradėti patirti stebuklai, susiję su Lukiškių Dievo Motinos atvaizdu, 1737 m. publikuoti stebuklų knygoje „Mistinis fontanas“. Lukiškių Dievo Motina kabojo prieš Didįjį altorių įtaisytoje ikonos nišoje, papuošta aptaisais ir votais. Atnaujinant atvaizdą atviros nuo aptaisų vietos būdavo pertapomos pagal vakarietiškos tapybos pavyzdžius. Lukiškių Dievo Motinos veidas kito, ir minėtoje knygoje aprašyta atvaizdo kilmė dėl vėlesnių autentiškos tapybos užtapymų negalėjo būti nei patvirtinta, nei paneigta. Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre vykdoma kūrinio restauracija inspiravo naujus atvaizdo meninės genezės tyrimus. Nustatyta, kad Lukiškių Dievo Motinos ikona yra XV a. pabaigoje Rusijoje labai išplitusio Smolensko Hodegetrijos ikonografinio tipo. Atidengtos ikonos kompozicija, piešinys, tapybos pobūdis ir technika leidžia ją sieti su XV a. pabaigos – XVI a. pradžios vidurio ir šiaurės Rusijoje žymiausia Maskvos, arba Dionisijaus ir jo aplinkos mokykla, vadinamuoju dionisiškuoju stiliumi.“

„Lukiškių Dievo Motinos ikonos technologinių tyrimų ir restauravimo darbai pradėti 2008 m.“, – pasakoja dr. Jūratė Senvaitienė, – „pirmiausia buvo atliekami paveikslo tyrimai rentgeno, ultravioletiniais ir infraraudonaisiais spinduliais, analizuojama tapybos struktūra ir tapybos medžiagos. Tyrimų ir praktinio konservavimo metu buvo nustatyta, kad ant medinių lentų nutapyta ikona buvo ne kartą užtapyta, neatpažįstamai pakeista ir labai nutolusi nuo originalo. Technologiniai tyrimai leido padaryti išvadą, jog senoji autentiška tapyba yra išlikusi, tai patvirtino ir restauratorės atlikti valymo bei užtapymų nuėmimo žvalgomieji zondavimai. Restauravimo metu sluoksnis po sluoksnio buvo pašalinti visi užtapymai ir atidengta autentiška tapyba. Visi restauravimo darbai buvo atliekami kartu su menotyriniais, fizikiniais ir cheminiais tyrimais, užtikrinusiais autentiškos tapybos išsaugojimą.“

2008–2012 m. ikona restauruota Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Paveikslą restauravo aukščiausios kategorijos tapybos restauratorė Janė Bilotienė, kuri yra restauravusi pačius garsiausius šventuosius Dievo Motinos atvaizdus Lietuvoje - Vilniaus Aušros Vartų Švenčiausiosios Marijos Gailestingumo Motinos paveikslą, Vilniaus Šventojo Mykolo bažnyčios Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslą – Sapiegų Madoną, dabar esančią Vilniaus Arkikatedros Bazilikos Goštautų koplyčioje, Šiluvos Bazilikos Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslą, Palangos bažnyčios Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslą ir daugelį kitų vertingiausių mūsų senosios dailės kūrinių.

Technologinius tyrimus atliko restauravimo technologai dr. Dalia Panavaitė, dr. Rūtilė Pukienė, Rapolas Vedrickas, Jurgis Pilipavičius, Irena Bubinienė, kuriuos konsultavo Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai. Menotyrinius tyrimus atliko Vilniaus dailės akademijos vyresn. mokslo darbuotoja dr. Tojana Račiūnaitė, kurią konsultavo garsiausi ikonų tyrinėtojai: habil. dr. Lev Isaakovič Livčic (Valstybinis menotyros institutas, Maskva), Rusijos I. E. Grabario mokslinio-restauracinio centro ir A. Rubliovo muziejaus specialistai.

Lukiškių Dievo Motinos ikonos technologinių tyrimų ir restauravimo darbus iš dalies rėmė Kultūros rėmimo fondas, menotyrinius tyrimus – Lietuvos mokslo taryba.

Informaciją teikia LDM Prano Gudyno restauravimo centro vedėja dr. Jūratė Senvaitienė (tel. 85 261 79 41, mob. 8699 21121).

Informacija ir iliustracijos internete www.ldm.lt.

LDM Ryšių su visuomene centras
85 262 18 83, 8 682 45300