Labai seniai Quentinas Tarantino parašė scenarijų, kurio niekas nenorėjo perkelti į ekraną. Trijų šimtų puslapių scenarijus vadinosi „Open Road“. Jį padalijo į dvi dalis. Pagal pirmąją „True Romance“ (lietuviškai galima rasti kelis pavadinimus, tarp jų „Tikra meilė“) 1993 m. filmą sukūrė Tony Scottas, antrosios dalies ėmėsi Oliveris Stone’as. Jis taip pakeitė scenarijų, kad Tarantino atsisakė likti filmo titruose, bet galiausiai buvo įvardytas kaip filmo „Gimę žudyti“ (LNK, 27 d. 01.25) idėjos autorius (story by).
Filmo veikėjai Mikis (Woody Harrelson) ir Melori (Juliette Lewis) yra meilužiai ir serijiniai žudikai. Jie nesusimąstydami žiauriai žudo, lyg kartodami legendinių Bonės ir Klaido „žygdarbius“, terorizuoja visą Ameriką, bet žiniasklaidos dėmesys paverčia juos kultiniais personažais. Stone’as rodo, kaip įbauginti amerikiečiai trokšta atsidurti įvykių vietoje, net jei į juos gali pataikyti kita kulka. Dabar Leonardo Coheno dainos garsais prasidedantis filmas gali pasirodyti kaip gerokai senstelėjęs amerikietiško mito ir žiniasklaidos pasmerkimas, nors kadaise jis „įkvėpė“ ne vieną realų žudiką ir atsidūrė tarp kontroversiškiausių 10-ojo dešimtmečio filmų. Atrasti kino istoriją niekad nevėlu, nors pastaraisiais metais Stone’as savo didvyrį (taip pat žudiką) surado Kremliuje.
Debiutiniame scenaristo Drew Pearce’o filme „Artemis: žudikų viešbutis“ (LRT, šįvakar, 24 d., 22.45) rodo paslaptingą vietą – lyg penkių žvaigždučių viešbučio ir privačios ligoninės mišinį, – skirtą žmonėms, kurie nenori aiškinti savo žaizdų ir sužeidimų priežasčių. (Lietuviškai „Artemis“ yra Artemidė, viena populiariausių graikų mitologijos deivių, bet tautiečiams ir Venera jau seniai tapo „Venus“ – tai jau nieko nestebina.) Į ligoninę ne taip paprasta patekti – turi iš anksto tapti uždaro klubo nariu. Už „Artemidės“ veiklą atsako sudėtingo likimo seselė Džin (kaip visada puiki Jodie Foster) ir jos apsaugininkas Everestas (Dave Bautista). Po banko užpuolimo į ligoninę atvyksta sužeistas vagis (Sterling K. Brown). Jis tarsi ir jaučiasi saugus, bet patenka į žaidimą, kurį žaidžia ginklų prekeivis (Charlie Day), nusikalstamo pogrindžio vadeiva (Jeff Goldblum) ir samdoma žudikė (Sofia Boutella). Už ligoninės ribų viešpatauja chaosas – kalendoriuje 2028 m. birželio 21 diena. Los Andželas maištauja prieš vandens išteklių privatizavimą, valdžia įsako evakuoti miestą...
Nenoriu perpasakoti siužeto, bet atrodo, kad ir ligoninės pacientai (nepaisant kulkų įvairiuose organuose), ir jos personalas, ir filmo kūrėjai serga tuo pačiu chronišku nuovargiu, todėl galime juos tik užjausti. Ko gero, žiūrovų simpatijų pristigs tik ginklų prekeiviui, nes jis leidžia sau būti politiškai nekorektiškas. Kita vertus, po lietuviškų pretendentų į prezidentus debatų tai taip pat nebestebina.
Piniguočiai pas mus neišvengiamai sulaukia simpatijų, tad jų gali tikėtis ir Richardo Gere’o personažas Robertas Mileris – žavus, rafinuotas milijardierius. Jis priklauso Niujorko finansininkų elitui, turi nuostabią žmoną Elen (Susan Sarandon), protingą dukterį, kuri ateityje užims jo vietą, ir bohemišką meilužę (Laetitia Casta). Šis filmo „Apgaulinga aistra“ (TV3, 29 d. 22.30) veikėjas gyvena pagal savo taisykles, tiki pinigų galia, bet, regis, vis labiau jaučiasi pažeidžiamas. Jis atsidurs tragiškų įvykių centre. Filmas pasirodė 2012 m., todėl rizikinga Milerio investicija į rusiškas anglis neatrodo įtartina. Bet „Apgaulingos aistros“ režisierius Nicholas Jarecki šaiposi iš tyrėjo (Tim Roth), kuris nekenčia turtingų niekšų, nori įrodyti Milerio kaltę dėl automobilio avarijos ir net suklastoja dokumentus, tik kad režisieriaus simpatijas kapitalistinio pasaulio rykliui lengva paaiškinti jo biografija – jis yra amerikiečių milijardieriaus, verslininko, psichiatro ir filantropo Henry Jarecki’o sūnus.
Užtat Christophas Waltzas savo režisuotame ir pagal tikrus įvykius sukurtame filme „Džordžtaunas“ (TV1, 26 d. 01.40) veikėjo neteisina. Jo Ulrichas Motas (vaidina pats Waltzas) apsuka galvą daug vyresnei žurnalistei Elzai (Vanessa Redgrave). Elza nepraradusi įtakos, ir tai padeda Motui daryti karjerą. Motas moka manipuliuoti žmonėmis. Jam nepasiduoda tik Elzos duktė Amanda (Annette Bening). Kai vieną dieną Elzą randa negyvą, Amanda supranta, kas yra žudikas.
Kartais renkuosi filmą tik dėl aktoriaus. Taip atsitiko su Rono Scalpello „Pažeistu“ (TV3, 28 d. 22.30). Jame vaidina Mike’o Leigh filmuose pamėgtas Timothy Spallas. Vaidina niekšą, korumpuotą nekilnojamojo turto vystytoją, apgavusį pagrindinio filmo herojaus Liamo (Sam Claflin) brolį Šoną (Joe Claflin). Liamas ką tik išėjo iš kalėjimo ir pradeda naują gyvenimą. Norėdamas padėti broliui jis pasineria į korupcijos suėstą pasaulį ties valdžios ir didelių pinigų riba. Fone – 2012 m. olimpinėms žaidynėms besirengiantis Londonas.
Kovotojo istoriją Barry Levinsonas pasakoja filme „Išgyvenęs“ (TV3, 25 d. 22 val.). Tai biografinis filmas apie boksininką – Lenkijos žydą Harry Haftą (1925–2007), kuris kovėsi Aušvico koncentracijos lageryje. Jo kovos priminė gladiatorių kautynes. „Išgyvenęs“ perkelia į pokario metus, nors pasakojimas ir šokinėja iš veikėjo dabarties į praeitį. Po karo Haftas (Ben Foster) boksavosi Vokietijoje, vėliau – JAV, kur nusprendė išnaudoti savo boksininko talentą ir atrasti mylimąją (Vicky Krieps).
Sunku įsivaizduoti, kad filmų „Lietaus žmogus“, „Uodega vizgina šunį“ režisierių domintų sportas. Todėl „Išgyvenęs“ – filmas apie žmogaus galimybę rinktis ir dažno pasirinkimo dviprasmiškumą.
Kartais žmogus sulaukia antro šanso. Apie tai – Peterio Segalo „Antrasis šansas“ (TV3, šįvakar, 24 d., 22.30). Jennifer Lopez herojė Maja penkiolika metų dirbo pardavėja konsultante. Patarta draugės, ji išdrįsta dalyvauti konkurse ir tampa milžiniškos kosmetikos korporacijos konsultante. Majai antrasis šansas tapo pamoka būti savimi. Filmo tema vis dar aktuali – girl power fenomenas beviltiškai pasenusių hierarchijų fone. Bet Segalas nevengia ašaringų peripetijų, todėl žiūrėti „Antrąjį šansą“ kartais nejauku. Kita vertus, sekmadienį laukia lietuviškas antrasis šansas. Gal jis ne toks melodramatiškas, ir, pagaliau, juk visai nesvarbu, kas taps nugalėtoju.
Jūsų – Jonas Ūbis
