Cinizmu apkaltintas, politiškai nekorektiškas filmas tamsų lapkričio vakarą? Kai jau kelias savaites parduotuvių langus puošia lempučių girliandos ir kitokie priminimai apie artėjančias žiemos šventes, kurios ir vėl gali tapti karantinu, kodėl neprisijungus prie kūrybinę ir kitokias krizes išgyvenančio rašytojo Anri? „LRT Plius“ (25 d. 21.33) Yvano Attalio (jis vaidina ir Anri) filmą „Mano šuo Kvanka“ pirmiausia, be abejo, siūlo prancūzų kino ir Charlotte Gainsbourg gerbėjams bei gerbėjoms, bet atgarsį jis ras ir ne vieno niurgzlio sieloje. Toji siela gal taip pat politiškai nekorektiška kaip ir Anri, bet kas tamsią valandą nebandė apmąstyti gyvenimo – ir to, ką patyrė, ir to, ko jau niekad nebepatirs? Regis, kaip tik tokią valandą keturių vaikų tėvas, pajutęs senkančią žmonos meilę, pamatys priklydusį šunį – didelį, truputį dvokiantį ir nelabai vikrų. Galiu paliudyti – šuo gali pakeisti kiekvieno gyvenimą.
„Mano šuo Kvanka“ – sušiuolaikinta amerikiečių rašytojo ir scenaristo Johno Fante’s (1909–1983) romano ekranizacija. Rašytojas taip pat buvo vadinamas ciniku, o Charlesas Bukowskis tvirtino, kad būtent Fante jam padarė didžiausią įtaką. Režisierius Robertas Aldrichas (1918–1983), ko gero, ne kartą Holivude sutiko Fante. Įtariu, jie panašiai kritiškai vertino tikrovę, nors Fante buvo kilęs iš vargšų italų imigrantų, o Aldrichas priklausė JAV elitui: jo senelis buvo senatorius, o pusbrolis Nelsonas Aldrichas Rockefelleris – milijonierius, ir šeimos šaknys siekė pirmuosius puritonus, atplaukusius į Ameriką dar XVII amžiuje. Kino Aldrichas mokėsi dirbdamas Jeano Renoiro, Josepho Losey, Charles’io Chaplino asistentu, 6-ajame dešimtmetyje pradėjo kurti savarankiškai, o 1955 m. jo filmas „Kiss Me Deadly“ užbaigė klasikinio film noir erą.
Aldrichas buvo maištininkas, jis apmąstė įvairius tradicinius žanrus, dažnai paversdamas grotesku jų nuolatinius ir ideologiškai jam svetimus motyvus. Šią naktį (19 d. 01.30) LRT parodys 1972-aisiais sukurtą Aldricho vesterną „Ulzanos reidas“, nukeliantį į XIX a. pabaigą. Indėnų apačių vadas Ulzana kartu su grupele vienminčių pabėga iš rezervato. Jie kelia grėsmę netoliese įsikūrusiems pionieriams – Laukinių Vakarų užkariautojams. Todėl paskui apačius vyksta kavaleristų būrys, o jiems padeda medžiotojas, kurį vaidina Holivudo žvaigždė Burtas Lancasteris.
Pasirodymo metais „Ulzanos reidas“ buvo traktuojamas kaip JAV karo Vietname metafora, dabar labiau pabrėžiama niūri filmo nuotaika, verčianti prisiminti, kaip pasibaigus Pilietiniam karui buvo elgiamasi su indėnais. Scenarijų parašęs Alanas Sharpas tvirtino, kad jį įkvėpė Johno Fordo vesternas „Ieškotojai“, o Quentinas Tarantino, kuris tikrai nusimano apie vesternus, vadina „Ulzanos reidą“ vienu geriausių 8-ojo dešimtmečio šio žanro kūrinių.
Davido Mackenzie „Bet kokia kaina“ (TV3, 20 d. 21.30) – greičiau jau postvesternas, nukeliantis prie Teksaso ir Naujosios Meksikos sienos. Jo herojai, du broliai, sužino, kad mirusios motinos sąskaitoje – didžiulė skola. Jei pinigai nebus grąžinti laiku, bankas atims šeimos rančą. Tobis įkalbinėja ką tik iš kalėjimo paleistą Tanerį apiplėšti kelis vietinius bankus ir apsaugoti šeimos ateitį.
„Bet kokios kainos“ kūrėjai neslepia, kad jų filmas – po 2008 m. ekonominės krizės į depresiją nugrimzdusios Amerikos portretas. Jis primena brolių Coenų „Šioje šalyje nėra vietos senukams“, kur keliami klausimai, kaip toli gali nueiti žmogus, jaučiantis ekonominį ir socialinį spaudimą, kokias ribas gali peržengti, ar jo veiksmus galima pateisinti. Aktualus klausimas, ypač klausantis žinių iš Lietuvos pasienio, kur lietuvių policininkai ir kariai kovoja su nevilties apimtais migrantais. Beje, filme „Bet kokia kaina“ rodomų žemių istoriją simbolizuoja ir indėnų kazino – tai vienintelis kadaise šias žemes valdžiusių indėnų komančių ženklas.
Politinių aliuzijų bei poteksčių nepristigs ir Olivier Assayaso filme „Kubos voratinklis“ (LNK, 22 d. 22.30). Jo herojus, Kubos karo lakūnas Renė (Édgar Ramírez), 1990-aisiais pabėga į JAV. Kuboje lieka žmona (Penelope Cruz ) ir dukrelė. Renė bendrauja su Floridoje įsikūrusia išeivių organizacija, siekiančia nuversti Fidelio Castro režimą, skraido virš vandenyno tarp Floridos ir Kubos, ieško pabėgėlių valčių, padeda jiems atsidurti Majamyje. Netrukus į JAV pabėga ir kitas pilotas. Chuanas kariavo Angoloje, todėl greitai užmezga ryšius su amerikiečių žvalgyba ir įsitraukia į pogrindinę prekybą kokainu.
Assayasas stebi savo veikėjų gyvenimą ir tik filmui įpusėjus netikėtas siužeto vingis išjudina veiksmą: ekrane atsiranda Gaelio Garcíos Bernalio personažas – saugumo agentas, vadovaujantis Kubos šnipų tinklui Majamyje. Filmo pagrindas – tikrais faktais pagrįsta brazilų žurnalisto Fernando Moraiso knyga, bet Assayasui įdomiau nagrinėti išdavystės ir patriotizmo klausimus, pasitelkiant individo perspektyvą, parodyti, kad didvyriškumas gali tapti šeimos katastrofa.
Jūsų – Jonas Ūbis
