Dar vienas Agnès Varda retrospektyvos filmas „Jane B. pagal Agnès V.“ („LRT Plius“, šįvakar, 23 d. 21.30) – tai gana chuliganiškas, neįprastas aktorės, dainininkės, modelio, Serge’o Gainsbourgo mylimosios ir Charlotte Gainsbourg mamos Jane Birkin kino portretas. Varda filme rodo skečus, kuriuose Birkin vaidina įvairių epochų herojes. Keičiasi metų laikai ir pamažu ima atrodyti, kad Birkin yra tarsi judantis veidrodis, atspindintis tų skirtingų moterų būsenas. Kartu filmas – nesibaigiantis režisierės ir jos mūzos dialogas, jame skamba Birkin prisiminimai.
Kito realaus žmogaus portretą „LRT Plius“ parodys „Elito kine“ (28 d. 21.33). Tai Guso Van Santo „Nesijaudink, jis toli nenueis“ (2018). Filmo herojus Johnas Callahanas (1951–2010) išgarsėjo politiškai nekorektiškomis karikatūromis, kurios vieniems sukeldavo juoką, kitiems – pykčio priepuolius. Van Santas stengiasi išvengti tradicinio biografinio filmo įspūdžio – jis pažinojo Callahaną, jie buvo bendraamžiai, abu gyveno Portlande, tad nieko keista, kad režisierius nusprendė ekranizuoti piešėjo memuarus. Van Santas nesilaiko chronologijos, leidžia filmo herojui keliskart skirtingoms auditorijoms aiškinti savo poelgius, į vieną prisiminimą sugeba įmontuoti kitą, o kur dar animaciniu pavidalu „atgyjantys“ Callahano piešiniai. Visko tiek daug, kad kartais nespėji to sąmonės srauto sudėlioti mintyse. Užtat filmo leitmotyvas – paralyžiuotas Callahanas, neįgaliojo vežimėlyje nesuvokiamu greičiu riedantis miesto gatvėmis, – išlieka ilgam. Kaip ir AA užsiėmimai, kuriems vadovauja melancholiškas gėjus milijonierius Donis (Jonah Hill). Jųdviejų su Callahanu pokalbiai filme kupini šilumos ir empatijos. Tačiau svarbiausias filme „Nesijaudink, jis toli nenueis“ yra pagrindinis herojus – alkoholikas, provokatorius, žmogus, metantis iššūkį bet kokiam sąlygiškumui, ir kartu kontroversiškas menininkas. Tai idealus vaidmuo Joaquinui Phoenixui, ir nuo jo tikrai negalima atitraukti akių.
Mokslininkai tvirtina įrodę, kad pandemiją daug geriau pakelia siaubo filmų mėgėjai. Per antrąjį rinkimų turą sveika pasižiūrėti (imunitetas niekad nepakenks) ispano Sergio G. Sánchezo „Šešėlių namus“ (BTV, 24 d. 23.40). Filmo herojė, bėgdama nuo psichopato vyro, 1969-aisiais su keturiais vaikais persikelia į Ameriką. Netrukus ji miršta, bet vaikai, bijodami atsidurti prieglaudoje, niekam apie tai nepraneša. Jie turi sulaukti dienos, kai vyresnėliui Džekui sukaks dvidešimt vieni. „Šešėlių namai“ – lėtas, palaipsniui visomis briaunomis atsiveriantis filmas, kurio efektas ir yra tragedijos, persmelkiančios apleistus namus, neišvengiamybė.
Neilo Jordano „Greta“ (TV1, 25 d. 21 val.) perkels į Niujorką. Po motinos mirties čia apsigyveno Frensė (Chloë Grace Moretz). Ji dar nesusitaikė su motinos mirtimi, todėl jaučiasi vieniša. Kartą metro ji randa rankinę ir nusprendžia ją grąžinti šeimininkei. Tai ekscentriška prancūzė Greta (Isabelle Huppert). Ji našlė ir moko groti fortepijonu. Frensė ir Greta susidraugauja, bet tai tik kraupaus žaidimo dalis. Tuo Frensė įsitikins Gretos spintoje pamačiusi daug tokių pat kaip ta, kurią rado metro, rankinių... Galima visaip kritikuoti „Gretą“, bet matyti Huppert vaidinančią maniakę – malonumas.
Arūną Valinską visada laikiau vienu labiausiai susikompromitavusių lietuviškos viešosios erdvės personažų – ir kai jis filmavo savo laidas Kauno Daktarų kavinėje, ir kai po skandalo buvo priverstas palikti Seimo pirmininko kėdę. Ilgai stebėjausi, kaip toks žmogus gali vesti nacionalinės televizijos laidas. Bet jau nebesistebiu – į Valinsko siūlymą sušaudyti Valdemarą Tomaševskį sureagavo tik prokuratūra. Nesu Tomaševskio ar jo partijos gerbėjas, bet Valinsko siūlymai sušaudyti politiką kol kas (rašau šią apžvalgą pirmadieniais) susidomėjo tik prokuratūra ir Lenkijos ambasada. Šią popietę (spalio 17 d.) lrt.lt portale radau po geros savaitės šiaip ne taip išstenėtą komentarą: „Visi laisvi reikšti savo nuomonę, aštriai vertinti politinę veiklą, tačiau tokie pasisakymai neturėtų skatinti susidoroti ar kurstyti neapykantos. Arūno Valinsko pasisakymui delfi.lt laidoje LRT griežtai nepritaria, nes laikomės pozicijos, kad net ir radikalią nuomonę galima išsakyti nekurstant nesantaikos ir korektiškai.“ (Beje, „Panoramoje“ jis taip ir nenuskambėjo.) Akivaizdu, kad Valinsko laimės ratas nacionalinėje televizijoje suksis toliau. Ir toliau jis aiškins, kad buvo nesuprastas jo humoro jausmas. Reputacija pas mus – nepopuliarus žodis. LRT laivas plaukia ir, matyt, nereikia aiškinti kur.
Jūsų – Jonas Ūbis
