7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Holivude ir jo apylinkėse

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 21 (1342), 2020-05-29
Kinas Rodo TV
„Šindlerio sąrašas“
„Šindlerio sąrašas“

1993-iaisiais pasirodęs Steveno Spielbergo „Šindlerio sąrašas“ (LRT, šįvakar, 29 d. 22.50) jau tapo klasikiniu filmu. Pasirodymo metais šis pasakojimas apie iš Čekijos atvykusį fabrikantą Oskarą Schindlerį, kuris Antrojo pasaulinio metais Krokuvoje gelbėjo žydus, sulaukė milžiniško pasisekimo. Filmą gyrė visi, išskyrus nebent garsiojo „Shoah“ autorių Claude’ą Lanzmanną. Nežinau, ar jis filme įžvelgė vadinamosios Holokausto industrijos grėsmę, ar jam tiesiog buvo nepriimtina tragedijos „holivudizacija“, bet dabar „Šindlerio sąrašo“, kuris, kad ir kaip keistai tai skambėtų, kupinas tradiciškai holivudiško gėrio ir blogio suvokimo, verte tikriausiai niekas neabejoja. Man regis, Spielbergo pasirinkimas kurti nespalvotą filmą „sugėrė“ dalį holivudiško sąlygiškumo ar dirbtinumo, kurį spalvos būtų išryškinusios. Nespalvota juosta visada atrodo autentiškesnė.

 

Turėjo praeiti daug metų, kad šis filmas atsirastų, nes pirmieji bandymai papasakoti apie Schindlerį siekia 1963-iuosius. Vėliau šią istoriją siūlyta perkelti į ekraną ir Billy Wilderiui, ir Martinui Scorsese, kurie, regis, ir įtikino Spielbergą, kad filmą turi kurti jis. Gėrį filme įkūnija Šindleris, kuris iš žmogaus, atvykusio į Krokuvą gaminti metalinių indų ir užsidirbti, pasinaudojus nemokamu į getą suvarytų žydų darbu, pamažu virsta jų gelbėtoju. Blogį – SS karininkas Amonas Getas, surengęs Krokuvos geto likvidavimą. Pastaroji filmo scena – viena įspūdingiausių, ypač kai kadre pasirodo mergaitė raudonu paltuku. Kaip ir didžiąją filmo dalį, Januszas Kaminskis ją nufilmavo rankine kamera. Raudona spalva šiuose kadruose – kraujo, gyvybės, bet kartu ir tragedijos simbolis. Tačiau „Šindlerio sąrašas“ – filmas ne tik apie tragediją, amžiną gėrio ir blogio kovą, bet ir apie valdžią. Juk neatsitiktinai tokios svarbios Šindlerio ir Geto, kuriuos suvaidino Liamas Neesonas ir Ralphas Fiennesas, pokalbių scenos. Šindleris klausia: „Valdžia, kai gali nužudyti, bet nežudai. Juk taip, Amonai didysis?“ ir išgirsta atsakymą: „Aš jums atleidžiu.“ Beje, Šindleris nuolat visiems kaišioja kyšius – pinigai gelbsti gyvybes, bet jei pasižiūrėtume dar iš arčiau, pamatytume filme ir sveiko žydiško proto bei iracionalaus nacizmo susidūrimą.

 

„Šindlerio sąrašas“ ilgas – trunka daugiau nei tris valandas, bet apie tai greit pamiršti, nes Spielbergas kuria pasakojimą lyg iš trumpų novelių, kurių kiekviena turi savo siužetą, kartais net juokingą, ir savo herojus. Tai suteikia filmui pusiausvyrą: matome ir atskirus žmones, ir masinio jų naikinimo mechanizmą, lagaminų ar fabrike gaminamų puodų rietuves. Šindleris priklauso ir vienai, ir kitai pusei, bet bando eiti savo keliu. Iš gana ciniško personažo filmo pradžioje jis tampa vieninteliu žydų gelbėtoju. Juk neatsitiktinai išgirdęs Šindlerio žodžius, kad tai „jo žmonės“, SS karininkas ironiškai paklaus: „Ar tu esi Mozė?“

 

Terrence’as Malickas – Spielbergo priešingybė. Jis yra filosofas, filmus kuria retai, ir šie filmai skirti ne eiliniams žiūrovams, o subtiliems vertintojams, iš aukšto žiūrintiems į Holivudą. Bet filmo „Taurių riteris“ (TV1, 31 d. 21 val.) herojus Rikas (Christian Bale) dirba Holivude, iš visko sprendžiant, yra scenaristas. Jis turi daug laisvo laiko, kurį leidžia su gražiomis moterimis (Imogen Poots, Cate Blanchett, Teresa Palmer, Natalie Portman, Isabel Lucas) arba pykstasi su broliu ir tėvu. Didžiąją filmo dalį jis nostalgiškai žvelgia į tolį. Medituoja. Ilgisi grynosios kūrybos. Jaučia kaltę. Supranta, kad praranda talentą.

 

Tai, ką parašiau, skamba ironiškai, bet, prisipažinsiu, žiūrėdamas „Taurių riterį“, klausydamasis Riko vidinio monologo ir bandydamas susieti jo minčių nuotrupas bei režisieriaus deklaracijas į vieną visumą, negalėjau atsispirti Emmanuelio Lubezkio nufilmuotų vaizdų grožiui ir pasinėriau į filmo tėkmę. Juk akivaizdu, kad Malickas nori mus pamokyti jautriai žiūrėti į pasaulį ir išgyventi kiekvieną akimirką. Ar ne tą patį pataria ir psichologai sėdintiems karantino sąlygomis? Beje, taurių riteris taro kortose simbolizuoja jauną, jautrų vyrą, meilužį, svajotoją ir poetą, kuris amžinai nuobodžiauja ir ieško naujos patirties. 

 

Didžiausias pastarųjų metų JAV kino atradimas, be abejo, yra Jordanas Peele’as. Apie jo debiutinį filmą „Pradink“ (LNK, birželio 1 d. 22.30) net sakoma, kad pradėjo naują afroamerikiečių kino raidos etapą. Tai ironiškas, piktas ir netikėtas filmas. Jis prasideda, kai juodaodis menininkas fotografas Krisas kartu su savo mergina Rouze važiuoja į Pietus susipažinti su jos tėvais. Krisas abejoja tėvų požiūriu į jų santykius, bet šie iškart išsklaido abejones. Turtingi ir gražūs – tikri baltieji anglosaksai protestantai ir intelektualai – jie jaukiai įsikūrę senuose namuose, nors šie ir stebina XIX a. medvilnės plantacijos „prieskoniu“: nuolankūs juodaodžiai tarnai kažkodėl primena robotus. Kriso (Daniel Kaluuya) nerimas vis didėja, o Peele’as puikiai balansuoja ties nuosekliai auginama siaubo filmo įtampa ir šiuolaikinės politiškai korektiškos Amerikos satyra. Tokio linksmo (nepaisant finale pralietų litrų kraujo) ir drąsaus filmo apie tarprasinius (ar tarpnacionalinius) santykius, išjuokiančio senus mitus ir stereotipus, seniai neteko matyti.

 

Ir dar telegrafiškai apie kelis: BTV (nuo 2 d. 21 val.) pradeda rodyti filmą „Neįmanoma misija“. Pirmas dvi šio šnipų filmo dalis sukūrė susižavėjimo verti meistrai – Brianas De Palma ir Johnas Woo. Pastarojo „Neįmanomos misijos 2“ siužetas net savaip aktualus – Tomo Cruise’o herojus turi pavogti mirtiną mutavusio gripo virusą iš teroristų rankų. O Currentime Tv (6 d. 22 val.) parodys Helenos Třeštíkovos ir Jakubo Hejnos filmą „Formanas prieš Formaną“ (2019), skirtą garsaus čekų kino režisieriaus gyvenimui – nuo našlaičių prieglaudos iki dviejų „Oskarų“.

 

Jūsų – Jonas Ūbis

„Šindlerio sąrašas“
„Šindlerio sąrašas“
„Taurių riteris“
„Taurių riteris“
„Pradink“
„Pradink“