Moterys ir vyrai ties nervų krizės riba

Kaip suprantu, tautą ištiko tragedija – lietuviai iškrito iš krepšinio čempionato ir grįžta namo. Šiuo įvykiu kelias dienas prasidėjo visos matytos žinios, lyg pasaulyje nevyktų nieko svarbesnio. Prieš tai televizijos rodė laimingus įstaigų ir firmų darbuotojus, kuriems darbe leidžiama žiūrėti rungtynes. Krepšinis – visų pokalbių ir daugybės reportažų tema. Regis, „Info TV“ rodė net ilgą reportažą apie lietuvių sirgalius Kinijoje – švytėdami lyg pirmieji kolonizatoriai jie gyrėsi, kad nustebino visus savo pasirodymu, ir piktinosi, kad užėję į užkandinę negali susikalbėti su čiabuviais angliškai. (Grįžus namo siūlau išsirengti į užkandinę kur nors Balbieriškyje.)

Su krepšiniu mūsų televizijose gali konkuruoti tik naujojo prezidento projektas paversti Lietuvą visuotinės gerovės šalimi. Apie jį kalba visi, net finansų ministras. Manau, kad kalbėjimas truks ilgai, nes pirmiausia reikės išsiaiškinti, ką turi omenyje projekto sumanytojas. Pirmadienį LRT forume apie tai diskutavusių ekonomistų ir verslininkės, regis, dar laukia ilgas kelias. Bet tokia švytuoklė tarp krepšinio ir gerovės valstybės gana taikliai apibūdina šalies mentalitetą. Visi nori pergalės, tačiau dėl jos turi kovoti kažkas kitas.

Savaitgalį, kai Venecijoje „Auksinis liūtas“ buvo įteiktas amerikiečiui Toddui Phillipsui, pasigirdo balsų apie revoliucingą žiuri sprendimą, mat dauguma šį režisierių siejo tik su filmais apie pagirias Las Vegase, beje, nuosekliai besišaipančiais iš amerikiečių vyrų infantilumo. LNK ir TV1 suteiks progą prisiminti du kitus „Džokerio“ kūrėjo filmus. TV1 (15 d. 21.40) parodys 2016 m. Phillipso „Karo šunis“ – tikrais įvykiais paremtą satyrą apie tai, kaip JAV galima užsidirbti pinigų iš ginklų tiekimo. Filmo veikėjai – du draugai iš Majamio, kurie sugebėjo Pentagone gauti 300 milijonų dolerių kontraktą tiekti ginklus ir amuniciją JAV armijai. Du nevykėliai įrodė, kad net nelabai raštingi neprofesionalai, aiškinantys, kad remia ne karą, o pelną, šiek tiek pasistengę ir skyrę energijos gali praturtėti. Žinoma, Deividas (Miles Teller) ir Efraimas (Jonah Hill) ramiai galėtų būti ir dar vienų „Pagirių Las Vegase“ veikėjai. Todėl kartu ir juokinga, ir baisu: Phillipsas rodo, kaip kažkur, kitame pasaulio gale, vykstantys karai virsta apartamentais, baseinais ir prabangiais vakarėliais klubuose (arba „auksiniais šaukštais“).

TV1 (16 d. 21 val.) parodys 2010 m. Phillipso sukurtą „Vingiuotą kelią namo“, kurio veikėjai taip pat du: architektas Piteris (Robert Downey jaun.), norintis kuo greičiau pasiekti Los Andželą, kur netrukus gimdys žmona, ir pradedantis aktorius Itanas (Zach Galifianakis). Susitikę oro uoste, jie bus išmesti iš lėktuvo ir keliaus per visą Ameriką automobiliu. Kelionė Piteriui taps pagreitintais tėvystės kursais, mat barzdočius Itanas – tikras infantilas. Tačiau jis gali šio to pamokyti ties nervų krizės riba atsidūrusį Piterį. Kelio filmo žanras juk apie tai, kad niekada nevėlu bandyti pakeisti save arba požiūrį į gyvenimą. Ir kad tai turi padaryti pats.

Filmų apie Karibų piratus režisierius Gore’as Verbinski moka kurti siaubo filmus. 2016 m. pasirodęs jo „Priešnuodis gyvenimui“ (LNK, 16 d. 22.30), panašiai kaip „Karo šunys“, yra antikapitalistinė ir antiglobalistinė satyra, nors pirmiausia – siaubo atrakcionas, verčiantis prisiminti Romaną Polanskį, Stepheną Kingą, Stanley Kubricką ir net vieną mėgstamiausių mano knygų – Thomo Manno „Užburtą kalną“. Niujorko japį Lokchartą (Dane DeHaan) korporacija siunčia į Šveicariją. Jis turi sugrąžinti į šalį finansininką, kuris atostogaudamas Šveicarijoje patyrė nušvitimą ir atsisako dalyvauti žiurkių lenktynėse. Lokchartas patenka į kalnų sanatoriją – pilį, kurioje turtingi žmonės iš viso pasaulio gydosi kūną ir sielą. Tačiau filmo veikėjas gana greitai pradės suprasti, kad kalnų oras ir šaltinio vanduo gali turėti ir visai priešingą poveikį.

Ispanų režisierės Isabel Coixet filmas „Vairavimo pamokos“ (LRT, 15 d. 22.30) ne viename festivalyje pelnė žiūrovų prizus. Jis sukurtas pagal amerikiečių rašytojos Kathos Pollitt esė, išspausdintą žurnale „The New Yorker“. Filmo herojė – literatūros kritikė Vendė (Patricia Clarkson) nustemba, kai vyras ją palieka dėl kitos moters, nes ji amžinai apsikrovusi darbais ir neturi laiko. Skyrybos ją išmuša iš vėžių, Vendė jaučiasi išduota. Netrukus prisideda ir nauja problema – ji nemoka vairuoti. Jos mokytoju tampa sikchas Darvanas (Ben Kingsley), kuris taip pat turi santuokos problemų. Manau, kad filmo mintis ar pabaiga aiški iškart, bet juk panašūs filmai yra lyg pasakos suaugusioms moterims, beje, kartais taip pat atsiduriančioms ties nervų krizės riba.

Vaikystėje mano mėgstamiausias herojus buvo Astrid Lindgren sugalvotas Kalis Bliumkvistas, todėl ši pavardė visada žadina nostalgiją, nesvarbu, ar ji pasirodo Stiego Larssono „Millenium“ puslapiuose, ar Danielio Craigo pavidalu. Būtinai užmesiu akį į islandų serialą „Stela Bloumkvist“, kurį pradeda rodyti TV1 (14 d. 23 val.). Serialo herojė Stela yra advokatė, kuri pažeidinėja visas taisykles ir imasi sudėtingiausių atvejų. Pavyzdžiui, gina vaikiną, suimtą Islandijos ministro pirmininko kabinete, ten, kur buvo nužudyta jauna mergina. Stela įsitikinusi, kad vaikinas nekaltas. Sutikite, kad islandų fantazijai ribų nėra.

Jūsų – Jonas Ūbis