7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Nostalgija nepadės

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 4 (1283), 2019-01-25
Kinas Rodo TV
„Tulpių karštinė“
„Tulpių karštinė“

TV1 ir „LRT Plius“ įsikibę laikosi abejotinai skambančių rubrikų „Snobo kinas“ ir „Elito kinas“, bet tiems, kuriuos jie su didele paniekos doze vadina snobais ir elitu, dažnokai rodo paaugliams ar archajiško kino gerbėjams skirtus filmus. Tačiau lietuviai – inertiški žmonės, jų nostalgiją žadina ne tik pasenusios rubrikos. Todėl kai LRT žinių vedėjai priekaištauja rusams, esą šie linkę tapatintis tik su Antrojo pasaulinio karo pergalėmis, jaučiuosi nesmagiai, nes lietuvių žiniasklaida, ideologai, politikai, LRT laidos bei serialai pastaraisiais metais taip pat užsiima praeities šlovinimo išsiilgusių patriotų aptarnavimu. Todėl nestebina ir visuomenės veikėjai, prisiminę laikus, kai partija ir vyriausybė sprendė, koks menas reikalingas liaudžiai. Jie iki šiol nesuprato, kad mintis cenzūruoti kultūrą, literatūrą, meną jau atsidūrė istorijos šiukšlyne.

 

Šįvakar (25 d. 23.15) TV1 „Snobo kinas“ rodo Justino Chadwicko filmą „Tulpių karštinė“ (2017). Jo kūrėjai pabandė atkurti XVII a. Olandiją ištikusią finansinę epidemiją, kai tulpių svogūnėliai buvo vertingesni ir už auksą. Jie pasirinko tradicinį kino pasakojimo būdą, matyt, norėdami sužadinti žiūrovų nostalgiją. Tačiau „Tulpių karštinė“ tapo įrodymu, kad esama tokių schemų, kurių prikelti neverta. Filmas buvo taisomas, keliolika kartų permontuotas, vis atidedamas į šalį ir galiausiai po poros metų išleistas į ekranus, kliaujantis viltimi, kad romantiškos meilės istorijos visada turės paklausą. Kostiuminės „Tulpių karštinės“ pagrindas – bestselerių autorės Deborah Moggach knyga, pasakojanti apie našlaitę, kuri ištekėjo už turtingo pirklio. Gyvenimas nuobodus, nes mergina turi tik vieną užduotį – pagimdyti paveldėtoją. Tačiau ji negali to padaryti. Viską dar labiau komplikuoja jos gyvenime atsiradęs jaunas ir neturtingas tapytojas.

 

„Tulpių karštinės“ forma gali sužavėti, nes operatorius Eigilas Bryldas įkvėpimo sėmėsi iš senosios olandų tapybos, scenografų darbas – kruopštus, o pagrindinę heroję vaidinančios Alicios Vikander suknelės atrodo nuostabiai. Tačiau tai susižavėjimas mirusia, nors ir puikiai konservuota praeitimi. Ją gali prikelti tik stiprūs, ryškūs personažai, bet tokių filme, deja, nėra, nors „Tulpių karštinė“ buvo sumanyta kaip naujas „Titanikas“ – didelė meilės istorija tikrų istorinių įvykių fone.

 

Beje, filmo idėja atsirado beveik tuo pačiu laiku kaip „Titanikas“, dar prieš knygai pasirodant knygynuose. Ekranizaciją turėjo kurti Johnas Maddenas, o pagrindinius vaidmenis – Jude’as Law ir Keira Knightley, buvo pasodinta net dvylika tūkstančių tulpių, bet britų vyriausybė pakeitė mokesčių įstatymą ir gamybą teko stabdyti.

 

Knightley netrukus suvaidino Davido Cronenbergo komiškoje dramoje „Pavojingas metodas“ („LRT Plius“, 30 d. 21.50). Filmas rodomas jau ne pirmą kartą, tad tik priminsiu, kad tai pasakojimas apie Carlo Gustavo Jungo, Sigmundo Freudo ir Sabinos Spielrein meilės trikampį. Filmas sukurtas pagal Christopherio Hamptono pjesę, paremtą psichoanalizės pradininkų susirašinėjimu ir Spielrein dienoraščiais, tad skaičiusieji Aleksandro Etkindo knygą apie psichoanalizės istoriją Rusijoje (Spielrein gimė 1885 m. Rostove prie Dono, ten 1942 m. ją sušaudė naciai) galės kai kurias dramaturgo panaudotas citatas net palyginti. Knightley partneriai šiame filme – Viggo Mortensenas ir Michaelas Fassbenderis. Kartu su Cronenbergu ir Hamptonu iš arčiau įsižiūrėję į psichoanalizės pradininkus, jie savo personažuose atrado ir juokingų dalykų. Man regis, tai pabrėžia ir šviesūs, atvirukus primenantys filmo vaizdai. Kai jaukiame ir šviesiame pasaulyje gyvenantys filmo veikėjai bando prasibrauti į tamsias žmogaus psichikos gelmes, visai nekeista, kad randa ten tik slopinamus troškimus.

 

Panašių troškimų jie su kaupu rastų ir Claude’o Millero 2012 m. filme „Teresės nuodėmė“ (LRT, 27 d. 22.35), sukurtame pagal François Mauriaco romaną „Teresė Deskeiru“. Romanas pasirodė 1927 metais. Milleras gana tiksliai seka knyga, bandydamas pabrėžti ir tai, kas knygos pasirodymo metais liko tik užuominos, pavyzdžiui, pagrindinės veikėjos Teresės ir vaikystės draugės Anos  santykiai. Teresė (Audrey Tautou) ištekėjo už Bernaro Deskeiru (Gilles Lelouche), nes tai leido sujungti dviejų įtakingų šeimų turtus. Ji ambicinga moteris, bet iš pradžių bando įsijausti į rūpestingos žmonos ir mylinčios motinos vaidmenį. Tačiau Teresė vis labiau ilgisi laisvės ir tikros meilės. Todėl bus apkaltinta bandymu nunuodyti savo vyrą įtartinais vaistais.

 

Vaistai svarbūs ir Michaelo Walkerio trileryje „Nesumerkiant akių“ (BTV, šįvakar, 25 d. 23.25). Jo herojus dėstytojas Edas (Jeff Daniels) praleido bemiegę naktį laukdamas žmonos. Jis pranešė policijai, kad žmona dingo, bet kuo toliau, tuo labiau visa galva neria į košmarą. Jam akivaizdžiai reikėtų psichoanalitikų pagalbos. Ši praverstų ir Joelio Schumacherio „Įsibrovimo“ (TV3, 30 d. 22 val.) porai – turtingam verslininkui, prekiaujančiam briliantais, ir jo žmonai dizainerei. Kai jiems kils mirtinas pavojus, į paviršių pradės lįsti išdavystės ir melas. Filmas paremtas netikėtais veiksmo posūkiais ir primena daugybę panašių reginių, tačiau pagrindinius vaidmenis atlieka Nicolas Cage’as ir Nicole Kidman, todėl žiūrovai tikisi šio to daugiau. Geriau nesitikėti.

 

Jūsų – Jonas Ūbis

„Tulpių karštinė“
„Tulpių karštinė“
„Teresės nuodėmė“
„Teresės nuodėmė“