Netrukus prasidės atostogos. Kaip visada, manęs laukia didžiulė knygų krūva ir dar didesnis skaitymo malonumas. Todėl labiau nei į televizijos programas gilinuosi į skaitytinų knygų sąrašus, kuriuos spausdina ne tik įvairūs leidiniai, bet ir tinklaraštininkai. Stevenas Soderberghas („Oušeno vienuoliktukas“, „Užkratas“, „Erina Brokovič“, „Loganų sėkmė“) kasmet į savo tinklaraštį įdeda perskaitytų knygų ir pamatytų filmų bei serialų sąrašą. Nuoširdžiai jam pavydžiu, nes sąrašas tikrai įspūdingas, pavyzdžiui, per praėjusį gruodį režisierius perskaitė bene septynias knygas. Soderberghas nuolat žiūri filmus – naujienas bei klasiką ir, regis, domisi šiuolaikine proza – tarp skaitytų knygų autorių matyti Zadie Smith, Haruki Murakami, Johno Le Carré, P.D. James, Jeffrey’io Eugenideso, Karlo Ove’s Knausgardo pavardės. Domisi ir gyvūnais – pernai perskaitė kelias Jefferey’io Moussaieffo Massono knygas. Vienos jų pavadinimas labai suintrigavo: „Žvėrys: ko mus gali išmokyti gyvūnai apie gėrio ir blogio kilmę“ („Beasts: What Animals Can Teach us About the Origins of Good and Evil“).
Sudėtingi blogio ir gėrio santykiai – nuolatinė Soderbergho filmų tema. LRT Kultūra (30 d. 22 val.) parodys jo filmą „Kalno valdovas“ (1993). Tai į Didžiosios depresijos metus perkeltas pasakojimas, sukurtas pagal A.E. Hotchnerio autobiografinį romaną. Filmo herojaus dvylikamečio Arono (Jesse Bradford) šeimą ekonominė krizė nustūmė į skurdą. Skurdas jį išskyrė su tėvais ir broliu: serganti tuberkulioze mama atsidūrė sanatorijoje, brolis atiduotas giminaičiams, o tapęs komivojažieriumi tėvas išsirengė į ilgą kelionę, iš kurios gali ir negrįžti. Aronas paliktas vienas nykiame viešbutyje. Jis nesulaukia tėvo žadėtų atsiųsti pinigų, badauja, patiria kaimyno savižudybę, susiduria su nesuprantamu suaugusiųjų pasauliu, bet visais būdais kabinasi į gyvenimą. Aronas apdovanotas talentu įtikinamai meluoti, todėl jam net pavyksta lankyti brangią mokyklą.
1989 m. debiutinis Soderbergho filmas „Seksas, melas ir vaizdajuostės“ pelnė „Auksinę palmės šakelę“. Antrasis jo filmas – ekspresionistinis ir eksperimentinis „Kafka“. „Kalno karalius“ – trečiasis Soderbergho filmas. Kai jis pasirodė ekranuose, kritikai neslėpė susižavėjimo ir nuostabos, mat maištininku ir kanono griovėju laikytas režisierius sukūrė klasikinės formos filmą. Recenzentai rašė, kad bet kuris kitas režisierius greičiausiai būtų pastatęs banalų filmą visai šeimai, o Soderberghui pavyko subtiliai ir išmintingai perteikti brendimo dramą. Visus sužavėjo ir tiksliai atkurto 4-ojo dešimtmečio realijos.
Jameso Ivory filmai man primena muziejų, bet ne blogąja prasme. Juose visada subtiliai atkuriama rodomos epochos materialioji kultūra, stulbina interjerai ir kostiumai, režisieriaus sugebėjimas paversti filmo personažu architektūrą. Ne išimtis ir 2000 m. sukurta „Auksinė taurė“ (LRT, liepos 1 d. 23 val.). Tai Henry Jameso romano ekranizacija, perkelianti į XX a. pradžią. Nuskurdęs italų aristokratas kunigaikštis Amerigas (Jeremy Northam) veda amerikiečių turtuolio bei aistringo meno kolekcionieriaus Ververio (Nick Nolte) dukterį Magę (Kate Beckinsale), nors myli neturtingą Šarlotę (Uma Thurman). Amerigas svajoja restauruoti šeimos pilį, o tam reikia pinigų. Netrukus Šarlotė ištekės už Ververio ir bus šalia mylimojo. „Auksinė taurė“ – ir meilės istorija, ir subtili psichologinė studija apie keturis žmones, susietus keistais, aistringais, bet melo persmelktais ryšiais.
Mike’o Millso „Pradedantieji“ (LRT, 30 d. 23 val.) – taip pat keistos šeimos istorija, tik naujausių laikų. Jos herojus Holas (Christopher Plummer) visą gyvenimą slėpė, kad yra gėjus. Po žmonos mirties jis nusprendžia prisipažinti sūnui Oliveriui (Ewan McGregor), kad pradeda gyventi iš naujo. Tai netruks ilgai, bet privers tėvų šeimyninio gyvenimo įbaugintą Oliverį patikėti, kad ir jis turi šansų būti laimingas. Ypač kai sutiks aktorę Aną (Mélanie Laurent), sužavėjusią jį savo tylėjimu. Millsas rodo, kad gyvenime dažnai pasijuntame pradedančiaisiais, kartais net sulaukę septyniasdešimt penkerių.
Tai negresia tik Džeimsui Bondui (Roger Moore), kuris šįvakar (LRT, 29 d. 23 val.) Johno Glenno filme „Tik tavo akims“ (1981) vėl turės pasistengti, kad slapta britų aparatūra nepatektų į rankas rusams. Filmai apie Bondo nuotykius kartais primena kelionių agentūros katalogą – šiame bus galima grožėtis Jonijos jūra ir Graikija, Ispanija, Albanija – šalimis, į kurias būtų gera nukeliauti šią vasarą.
Birželis jau baigiasi, bet vis tęsiasi „Delfi“ serialas – šiurpina slapta įrašytų Seimo narių ir verslininkų pokalbių žodynas: jei taip bendrauja save elitu vadinantys žmonės, tai kaip kalbasi banditai? Kovotojas už skaisčią tautos moralę, ko gero, didesnę gyvenimo dalį saugiai sėdintis Seime, viešai giriasi vaisinga sėkla, mat Palangos gatvės prekiautoja pagimdė jam dukrelę. Sausrą keičia lietūs, o LRT vis rodo pasaulio futbolo čempionatą ir netrukus pakvies žiūrėti ir klausytis Dainų šventės renginių per abu savo kanalus ir radiją. Neabejoju, kad transliacijose iš dainų ir šokių vakarų pamatysime tautos išrinktųjų darželį, kai kurie jų vilkės tautinius drabužius kaip savo patriotizmo liudijimą. Ar kartu su šiais žmonėmis giedosite „Tautišką giesmę“?
Jūsų – Jonas Ūbis
