7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Naktys bus gražesnės

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 25 (1262), 2018-06-22
Kinas Rodo TV
„Tvin Pyksas“
„Tvin Pyksas“

Jau kelintą dieną galvoje įstrigusi „Seans“ žurnale perskaityta filosofo Michailo Jampolskio mintis, kad pagrindine šių laikų figūra tapo auka. Pasak Jampolskio, trauma ir su ja susijęs pasyvumas visuomenei tapo normaliu reiškiniu: „Mes nebeveikiame, mes tik patiriame išorinį poveikį kaip traumą. Traumos kultas pagimdė aukos kultą. Visi kaip nors traumuoti, visi ieško kaltų. Pasaulį apėmė traumos, tapusios begalinių reikalavimų pagrindu, ištakų paieškos.“ Jampolskis mano, kad „aukos statusas kultivuojamas buitiniame, šeimos, karjeros, seksualiniame lygmenyse“. Verta įsiklausyti, juolab kad ir šią savaitę bus galima pamatyti daug pasakojimų apie aukas. Viena jų – Tvin Pykso gyventoja Lora Palmer, kurios į polietileną suvyniotą lavoną ant kranto išmetė ežero bangos. LRT garsiojo Davido Lyncho serialo „Tvin Pyksas“ pirmas dvi dalis, sukurtas 1990–1991 m., rodys birželio 22–25 naktimisnuo 22, 24 val. ir 25 d. nuo 23 val., 23 d. nuo 01.20. Nežinau, ar LRT planuotojai pagalvojo apie naktinio žiūrėjimo aukas, bet aš ja jaučiuosi, nors greičiausiai tai tiesiog pasityčiojimas iš tų, kurie nemėgsta proginių LRT koncertų, nešvenčia Joninių, nežiūri „Giminių“ ir futbolo. Bet mūsų naktys tikrai bus gražesnės už sirgalių dienas.

 

Kiekvienas kino istorikas pasakys, kad „Tvin Pyksas“ pakeitė kiną, nes įtvirtino postmodernistinį daugiaprasmiškumo principą. Lynchas, kartu su scenaristu Marku Frostu vedžiodami nužudymą tiriantį agentą Kuperį po miestelį ir jo apylinkes, rodo, kad viskas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dar filmo kūrėjai ne tik nutrynė griežtas žanrų ribas – „Tvin Pyksas“ yra ir konservatyviosios Amerikos metafora, ir detektyvas, ir muilo opera, ir, kaip dabar mėgsta sakyti visokie neišprusėliai, „mistinė drama“, bet ir rafinuotai iš jų visų pasišaipė, nes juk „pelėdos visai ne tai, kas atrodo“.

 

Claudia Llosa aukos ir traumos temų ėmėsi debiutiniame, Berlyno „Auksiniu lokiu“ apdovanotame filme „Kartus pienas“, joms liko ištikima ir 2014 m. pasirodžiusioje dramoje „Ore“ (TV3, 26 d. 21.30). Filmo herojus yra Aivonas (Cillian Murphy). Jis veisia sakalus, bet netikėtas prancūzų žurnalistės (Melanie Laurent) apsilankymas paskatina jį ieškoti motinos (Jennifer Connelly) – Nana paliko Aivoną dar vaikystėje, dabar ji atsiskyrusi nuo pasaulio gyvena už poliarinio rato ir gydo žmones. Llosa rodo stebuklą, laukinės gamtos grožį ir, sakyčiau, galanteriškai pateikia metafizinius klausimus, nepaklūstančius racionaliems paaiškinimams. Tačiau jai pristigo autoironijos.

 

Ko gero, jos pristigo ir Piotro Uklańskio filmui „Vasaros meilė“ (LRT Kultūra, 27 d. 23 val.). Uklańskis – tarptautinio pripažinimo sulaukęs šiuolaikinis menininkas ir fotografas, provokatorius ir pašaipūnas. Jį išgarsino 2000-aisiais Varšuvos „Zachętos“ galerijoje surengta paroda „Naciai“, kurioje buvo eksponuojamos 164 nacius kine vaidinusių aktorių fotografijos. Uklańskis parodė „blogo vokiečio“ vaizdinį, gyvuojantį masinėje vaizduotėje. Vieną tų aktorių – Danielį Olbrychskį – paroda taip papiktino, kad atsinešęs kardą jis ėmė fotografijas naikinti. Nors JAV menininkas režisuoja muzikinius klipus, 2006 m. sukurta „Vasaros meilė“, regis, – iki šiol vienintelis pilnametražis jo filmas. Jame Uklańskis vėl bando kovoti su stereotipais, šįkart su vesterno konvencija ir jo klišėmis. „Vasaros meilė“, imituojanti 6-ojo dešimtmečio vesternų stilių, filmuota kažkokiame Lenkijos užkampyje. Į miestelį atvyksta Svetimas, o jo sugautas nusikaltėlis sužadina vietinių godumą. Pretenzingumą pabrėžia tai, kad Uklańskis viską filmuoja netikėtais rakursais, todėl vieną sceną žiūrovas „mato“ iš lavono, kitą – iš pistoleto, trečią – iš arklio užpakalinės dalies perspektyvos.

 

Ispanų režisierius Paco Cabezas filme „Mano tobulas gangsteris“ (LNK, šįvakar, 22 d. 22.35) pabandė suderinti romantinę komediją ir kruviną trilerį. Jis rodo atsitiktinai Naujajame Orleane susitikusius žmones. Martą (Anna Kendrick) išmušė iš vėžių mylimojo neištikimybė, bet ji netikėtai sutiko idealų vyriškį Frensį (Sam Rockwell). Deja, tai buvęs samdomas žudikas, tad netikėtai užsimezgusių santykių laukia rimti išbandymai. Tačiau jie – ideali pora ir puikiai papildo vienas kitą, nors kai Frensis sako merginai: „Dabar minutei išeisiu į kiemą nužudyti vieno vaikino“, jis nejuokauja.

 

Lakūnas Aleksejus Guščinas, kurį Nikolajaus Lebedevo filme „Ekipažas“ (TV3, 25 d. 22.30) suvaidino gražuolis Danila Kozlovskis, yra doras, nieko nenori žudyti, bet negali taikstytis su kvailais viršininkais ir jų beprotiškais įsakymais. Guščinas elgiasi kaip tipiškas teigiamas sovietinio filmo herojus, tik jis veikia pakitusioje erdvėje. Tai spindinti naujais statiniais ir automobiliais turčių Maskva. Akivaizdu, kad ne vienam „Ekipažo“ žiūrovui tokio veikėjo sugrįžimas sužadins laikų, kai esą teisybę vis dėlto buvo galima rasti, nostalgiją. Panašius prisiminimus sukelia ir Sergejaus Šakurovo vaidinamas Guščinas vyresnysis. Jis gyvena sovietų išrinktųjų name – vadinamajame Stalino daugiaaukštyje, bet prisiminimus rašo tarškančia rašomąja mašinėle, o pirkinius neša rezginėje (ji buvo vadinama „avoska“), viename konkrečiausių sovietinio gyvenimo atributų. Trumpai tariant, teisingieji Guščinai atstovauja tai kino sukurtai, bet savaip įtikinamai tikrovei, kuri pastaraisiais metais Rusijoje tapo mitinės sovietinės erdvės rekonstrukcijos pagrindu. Šiuo mitu sumaniai naudojasi Putino ideologai. „Ekipaže“ Lebedevas atgaivino pirmąjį sovietų katastrofų filmą – Aleksandro Mitos „Ekipažą“ (1979). Bet tai ne perdirbinys ir ne tęsinys, greičiau bandymas filmo mitą perkelti į mūsų dienas, transformuojant jį į holivudiškai brangų kino reginį. 

 

Įdomu stebėti „Ekipažo“ kūrėjų pastangas nugalėti, regis, prigimtinį veikėjų seksizmą. „Ekipažo“ pradžioje lakūnas Zinčenka padaro pastabą Guščinui už tai, kad šis paniekinamai kreipėsi į stiuardą Aleksejų. Dar griežčiau į Guščino patriarchališką profesijų skirstymą į „vyriškas“ ir „moteriškas“ sureaguoja Saša („Naisių vasaros“ gražuolė Agnė Grudytė), kuri prieš tai ilgai jam guodėsi, esą moteris lakūnė turi būti penkiskart geresnė, kad į ją būtų žiūrima rimtai. Tačiau filmo eiga metodiškai naikina visas pažangias intencijas. Grudytės Saša nuolat išgrūdama iš lakūnų kabinos, nes svarbius klausimus vyrai linkę spręsti vieni. Mitų Rusijoje nevalia griauti, ypač apie didžiavyrius.

 

Jūsų – Jonas Ūbis

„Tvin Pyksas“
„Tvin Pyksas“
„Ore“
„Ore“
„Mano tobulas gangsteris“
„Mano tobulas gangsteris“
„Ekipažas“
„Ekipažas“