Kai taip karšta, galima prisiminti žiemą. Tegu ir Amerikoje, kur ką tik pasibaigė Pilietinis karas. Per begalinius Laukinių Vakarų sniegynus galvų medžiotojas Džonas Rutas, pramintas Kartuvėmis (Kurt Russell), diližanu veža nusikaltėlę Deizę (Jennifer Jason Leigh) į miestelį, kur vyks teismas ir moteris bus pakarta. Už ją Džonas gaus dešimt tūkstančių dolerių. Pakeliui prie jo prisijungs dar keliautojų, tarp jų ir kitas galvų medžiotojas – juodaodis Pilietinio karo veteranas Vorenas (Samuel L. Jackson), kuris savo „klientus“ pristato tik mirusius. Su juo trys lavonai, jų vertė aštuoni tūkstančiai. Tačiau artėjanti sniego audra privers ieškoti pastogės krautuvėje, kuri kartu yra viešbutis ir užeiga. Čia įtartinai jauku ir jau susirinko gana marga draugija: konfederatų generolas (Bruce Dern), kaubojus (Michael Madsen), profesionalus korikas (Tim Roth) ir užeigos šeimininkus pavaduojantis meksikietis (Demian Bichir), bet kiekvienas jų nėra tas, kuo apsimeta. Teks spėlioti, kas yra kas, kur dingo užeigos šeimininkai, o paskui net ir kas iš aštuoneto apskritai išgyvens. Kai užeigoje pirmąkart nuaidės šūviai, režisierius prabils iš už kadro ir parodys, kas vyko prieš tai, kol čia pasirodė diližanas. Kaip jau supratote, tai Quentino Tarantino 2015 m. sukurtas „Grėsmingasis aštuonetas“, kurį TV3 siūlo žiūrėti naktį (16 d. 23.35), bet gal taip ir geriau. Turint omenyje, kad filmas trunka daugiau nei tris valandas, ne tik niekas netrukdys, bet ir bus malonu pajusti paryčiais vėl užplūstančią šilumą.
Tarantino ir vėl mėgaujasi kino istorija – kviečia prisiminti ne tik garsius vesternus, nors nuorodų į žanro istoriją filmas kimšte prikimštas, ką jau kalbėti apie pavadinimą, smerkia rasizmą ir mėgaujasi uždara užeigos erdve, iš kurios ištrūkti veikėjams bus nelemta. Kraujo, žinoma, taip pat bus, juk kadre tiek daug sniego, kad net akyse balta. Dialogus Tarantino taip pat rašo puikiai, kalbos jausmas – tiesiog tobulas: kiekvienas personažas kalba taip, kad akivaizdi jo kilmė ir išsilavinimas, personažų istoriją režisierius, kartu ir scenarijaus autorius, gali papasakoti keliomis replikomis. Kita vertus, manau, kad šis filmas Tarantino buvo būdas diskutuoti apie šiuolaikinę Ameriką ir, regis, jis net savaip nuspėjo netolimą ateitį.
„Grėsmingojo aštuoneto“ personažai turi aiškų požiūrį ir į Pilietinį karą, ir į teisingumą, ir į rasių santykius. Labiausiai Tarantino pabrėžia rasizmą – juo užsikrėtę visi, net žudikė Deizė, kuri nenori būti viename diližane su juodaodžiu. Tačiau ir majoras Vorenas neslepia, kad kariavo tik norėdamas nužudyti kuo daugiau baltųjų. Pagrindinė jų pokalbių tema – teisingumas. Jį aiškins visi personažai, ir kiekvienas savaip. Todėl toks svarbus pagrindinis filmo leitmotyvas – prezidento Abraomo Linkolno laiškas majorui. Jį skaitant personažus apima susijaudinimas ir virpulys.
Tarantino filmais galima mėgautis net žiūrint ne pirmą kartą, tačiau tokių reginių artimiausiu laiku bus ne tiek jau daug, nebent esate prisiekę futbolo gerbėjai. Šių laukia visas mėnuo pasaulio čempionato, kuris prasideda Rusijoje. Bijau, kad net tokie aršūs šios šalies priešai kaip Laurynas Kasčiūnas prilips prie renginį visą mėnesį transliuosiančios LRT. Bet aš čempionatą boikotuosiu (regis, taip elgtis skatina ir Europos Parlamentas), ir ne tik todėl, kad niekad nežiūriu futbolo. Tiesiog nemėgstu dviveidžių. Jų nemėgsta ir Interpolo agentas Liuisas Selindžeris (Clive Owen) – pagrindinis Tomo Tykwerio filmo „International“ (BTV, 16 d. 22.05) veikėjas. Kartu su asistente juriste Eleonora (Naomie Watts) jie turi ištirti ir perduoti į teisingumo rankas vieną galingiausių pasaulio bankų, kuris įsikūręs Liuksemburge ir vykdo nelegalias operacijas, plauna pinigus, prekiauja ginklais, užsiima kai kurių Afrikos šalių destabilizacija bei terorizmu. Trumpai tariant, visu tuo, kas gali tapti įtikinamu argumentu kiekvieno nacionalisto ir antiglobalisto (pvz., Arvydo Juozaičio) rankose.
Filmo veikėjai keliauja po pasaulį, Berlyne, Milane, Stambule, Niujorke rinkdami įkalčius, rizikuoja gyvybe ir pamažu pradeda suprasti, kad bankas – tik korupcinės sistemos viršūnė. Jei jūs, mieli skaitytojai, tikite, kad sėdite globalaus „Titaniko“ kajutėje, „International“ padarys įspūdį. Jei laukiate gero kino – abejoju: nors Tykweris kadaise išgarsėjo norais prilygti savo mokytojui Krzysztofui Kieślowskiui, tapo tiesiog mėgdžiotoju. Vienas kolega yra taikliai pasakęs, kad Tykwerio filmuose visi daiktavardžiai rašomi didžiosiomis raidėmis, o psichologija ir detalės režisieriui nereikalingos. Nors turiu pripažinti, kad dvidešimt minučių trunkantis susišaudymas Guggenheimo muziejuje įspūdingas.
Visada bijojau žmonių, neturinčių humoro jausmo, gal todėl mėgstu filmus apie agentą 007. Bondas, žinoma, nekenčia rusų kaip ir lietuvių politikai, bet yra išmintingesnis, todėl sugeba, jei reikia, įvertinti jų moterų grožį bei pasiaukojimą. Šįvakar LRT (15 d. 23 val.) parodys dešimtąjį serijos filmą „Šnipas, kuris mane mylėjo“ (1977), režisuotą Lewiso Gilberto. Vėl gelbėdamas pasaulį nuo jį sunaikinti siekiančio piktadario Strombergo, Bondas (Roger Moore) susipažins su KGB agente Ana Amazova (Barbara Bach), su kuria kartu pasipriešins piktadario ir jo ištikimo tarno užmačioms. Keista, kad vertėjai nesuprato, jog pavadinimo „šnipas“ yra moteriškos giminės.
Jei norite pamatyti tikrą meilės istoriją, pažiūrėkite gerokai primirštą Tayloro Hackfordo filmą „Įkaitas“ (TV1, 18 d. 21 val.). Jo herojus, kurį suvaidino 2000-aisiais dar tik kylanti žvaigždė Russellas Crowe, užsiima įkaitų išlaisvinimu. Teriui ką tik pavyko išlaisvinti įkaitą Čečėnijoje, dabar jam teks vykti į Pietų Ameriką, į Kolumbiją, kur sukilėliai taip pat grobia žmones. Auka tapo užtvanką kalnuose statantis inžinierius. Jo žmona Elis (Meg Ryan) žino, kad firma neturės užtektinai pinigų išpirkai. Ji kreipiasi į derybininką Terį. Laikui bėgant Elis suvokia, kad jį įsimyli...
Filmo pagrindu tapo „Vanity Fair“ paskelbtas Williamo Prochnau straipsnis, kuriame jis aprašė panašų pagrobimo atvejį ir specializuotą organizaciją „Kidnap & Ransom“, padedančią išlaisvinti pagrobtuosius. Hackfordui, beje, turinčiam kino dokumentininko patirties, pavyko sukurti ne tik įtampos kupiną filmą, bet ir jaudinančią istoriją apie neįmanomą meilę. Kai filmas pasirodė ekranuose, jį lydėjo skandalas, mat Ryan tikrai pamilo savo partnerį ir netrukus po filmavimo išsiskyrė su vyru.
Jūsų – Jonas Ūbis
