7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Paprasti malonumai

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 11 (1248), 2018-03-16
Kinas Rodo TV
„Ponas Trumbo“
„Ponas Trumbo“

Esu per senas, kad žiūrėčiau tiesioginę „Oskarų“ ceremonijos transliaciją. Kadaise perskaičiau, kad žmonės dažniausiai miršta tarp ketvirtos ir penktos valandos ryto, todėl stengiuosi tą valandą miegoti. Kas gali būti švelniau už mirtį miegant? Arba už šviesų dangų vis dėlto atsibudus? Juolab kad žinau: visus bent kiek įdomesnius juokelius, triukus ar padėkas ir, žinoma, spalvingiausius tualetus pamatysiu internete. Šiemet visi ceremoniją vadino nuobodžia. Kai kas kranksėjo, esą taip atsitiko todėl, kad Holivudas tapo pernelyg politizuotas. Todėl siūlau šįvakar (TV1, 16 d. 23.05) pasižiūrėti Jay’aus Roacho filmą „Ponas Trumbo“ (2015), kuriame prisimenamas vienas labiausiai politizuotų Holivudo gyvavimo periodų.

 

Holivudas mėgsta ekscentriškus personažus. Scenaristas ir rašytojas Daltonas Trumbo buvo kaip tik toks. Jis neslėpė kairiųjų pažiūrų, buvo turtingas – su žmona ir trimis vaikais gyveno žavioje rančoje, scenarijus rašė gulėdamas vonioje ir mėgo išgerti. Viskas pasikeitė po 1947-ųjų, kai JAV Kongreso įkurta Antiamerikinės veiklos komisija pradėjo intensyviai ieškoti komunistų Holivude, o Trumbo pateko jos akiratin ir į garsiuosius juoduosius sąrašus. Atsisakęs duoti parodymus komisijai, Trumbo buvo nuteistas 11 mėnesių kalėti, jam buvo uždrausta dirbti Holivude. Scenaristas pateko į keblią padėtį, bet netrukus rado išeitį: pasirašydavo scenarijus svetimomis arba išgalvotomis pavardėmis. Šie scenarijai (pavyzdžiui, „Romos atostogų“) pelnė kelis „Oskarus“, kurių Trumbo dėl suprantamų priežasčių negalėjo atsiimti. Tačiau po išbandymų atėjo triumfo valanda. Visa tai ir rodoma filme „Ponas Trumbo“.

 

Populiarių komedijų režisierius Roachas nesirengia keisti biografinio filmo kanonų, jis mielai naudojasi kino kronikos kadrais, įterpia į filmą garsiųjų Trumbo filmų fragmentus, lakoniškai kuria vis tirštėjančią Šaltojo karo atmosferą. Ją filme įkūnija Holivudo kovotojas su komunistais Nr. 1 – vesternų žvaigždė Johnas Wayne’as (nepainioti su „Pelėdų kalnu“) ir viena garsiausių Holivudo paskalų žurnalisčių Hedda Hopper. Davidas Jamesas Elliotas ir Helen Mirren šiems savo vaidinamiems personažams negaili satyros ir pašaipos. Filmo kūrėjai nesigilina į Wayne’o ar Hopper psichologiją, greičiau mato juos taip, kaip matė Trumbo. Iškart sodriomis spalvomis sušvyti ir Trumbo priglaudusios studijos įkūrėjas Frankas Kingas – Johnas Goodmanas ne pirmąkart vaidina primityvų, bet galingą prodiuserį. Tačiau kiti autentiški personažai, pavyzdžiui, Kirkas Douglasas, Otto Premingeris ar iš pradžių Trumbo ir jo draugus palaikęs garsusis gangsterių kino ir film noir aktorius Edwardas G. Robinsonas, – ne tokie vienprasmiški. Robinsoną vaidinantis Michaelas Stuhlbergas, regis, bando pateisinti jo išdavystę, juk aktorius negali prisidengti slapyvardžiu, jo padėtis daug sudėtingesnė. Roachui ir puikiai Trumbo suvadinusiam Bryanui Cranstonui tai, matyt, viena pagrindinių filmo temų: kur yra riba, skirianti išdavystę ir prisitaikymą, abejingumą ir atsakomybę. Trumbo nori likti principingas, jis padeda savo nelaimės draugams, bet ir iš jų gali išgirsti priekaištų, kad yra kaltas, nes verčia kentėti ir šeimą, ir draugus.

 

Kaip tvirtina liaudies išmintis, ubago terbos ar kalėjimo išsižadėti negali. Apie tai scenaristo Shintaro Shimosawos debiutinis filmas „Neištikimybė“ (TV3, šiąnakt, 16 d. 01.35). Jo veikėjas, jaunas ambicingas advokatas Benas (Josh Duhamel), imasi bylos prieš įtakingą ir negailestingą farmacijos kompanijos direktorių, bet pats atsiduria korupcijos ir šantažo pasaulyje. Šiame filme vaidina Alas Pacino ir Anthony Hopkinsas, bet nėra teigiamų veikėjų. Tai nestebina, tačiau „Neištikimybės“ veikėjai tokie šlykštūs, kvaili, ciniški, kad net neįdomu. Juk panašių kasdien matome kad ir žinių laidose.

 

Daug maloniau patirti, kad dar yra naivių ir dorų žmonių, galinčių apginti pasaulio tvarką. Haroldo Beckerio filme „Merkurijaus kodas“ (LRT, 22 d. 23 val.) toks yra Bruce’o Williso vaidinamas buvęs FTB agentas Artas, kuris nuo savo buvusių bendradarbių gina devynerių metų berniuką autistą, sugebėjusį dešifruoti milijardą kainavusį valstybės kodą.

 

LRT Kultūra tęsia nepaskelbtą Dono Siegelo retrospektyvą ir šį šeštadienį (17 d. 21.45) rodo 1971 m. pagal Thomo P. Cullinano romaną sukurtą „Lemtingą pagundą“. Filmo veiksmas nukels į JAV pilietinio karo laikus. Šiaurės kareivį Džoną (žinoma, Clintas Eastwoodas) nuo mirties išgelbsti mergina iš Pietų – uždaros mergaičių mokyklos auklėtinė. Kareivis iškart sudomina ir mokinius, ir jų mokytojus. Moterys ir mergaitės daro viską, kad Džonas pasveiktų. Tačiau pradėjęs sveikti jis suvedžioja visas savo gelbėtojas. Todėl pamažu atmosfera įkaista ir mokykloje įsigali pavydas, melas, apgaulė. Jei matėte pernai pasirodžiusį Sofios Coppolos filmą tokiu pat pavadinimu ir pagal tą patį romaną, sinefiliškas malonumas garantuotas.

 

Jūsų – Jonas Ūbis

„Ponas Trumbo“
„Ponas Trumbo“
„Neištikimybė“
„Neištikimybė“
„Merkurijaus kodas“
„Merkurijaus kodas“
„Lemtinga pagunda“
„Lemtinga pagunda“