7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška
7md.lt

Žvilgsniai ir žodžiai

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 16 (1210), 2017-04-21
Kinas Rodo TV
„Nepatikimi kaimynai“
„Nepatikimi kaimynai“

Brolių Paolo ir Vittorio Taviani filmai dabar retai prisimenami, nors kalėjime su tikrais kaliniais jų kurtas „Cezaris turi mirti“ 2012 m. pelnė Berlinalės „Auksinį lokį“ ir trumpai buvo rodomas ir Lietuvoje. Dabar jau italų kino klasikai Taviani visada buvo ne tik sinefilai, bet ir kairiųjų pažiūrų, tik jų filmuose socialinis ir politinis angažuotumas susilieja su įspūdingu vizualumu bei neįtikėtinu muzikalumu: broliai apdainuoja gamtos, kultūros ir darbo grožį ir tikrai nešlovina kruvinų revoliucijų. Tokio požiūrio visada stigo lietuvių kultūrai, todėl galima tik pasidžiaugti, kad LRT Kultūra šeštadienį (22 d. 21 val.) primins vieną garsiausių Taviani filmų – 1974 m. sukurtą „Allonsanfan“. Šį pavadinimą televizija „išvertė“ savaip – „Alonzanfanas“ (taip vadinasi epizodinis, bet svarbus personažas), nors galėjo ir palikti pirmuosius prancūzų „Marseljetės“ žodžius.

 

Didžiausią įtaką broliams (1929 m. gimęs Vittorio studijavo teisę, 1931 m. gimęs Paolo – literatūrą) padarė Roberto Rossellini filmas „Paisa“. Neorealizmo pradininkas jiems buvo vienintelis mokytojas, gal dėl to Taviani dažnai vadinti „Rossellini vaikais“. Todėl jie ieškojo būdų atsikratyti neorealizmo epigonų etiketės ir sukurti unikalų stilių. Brolius veikė ir jų garbinamas Levas Tolstojus, ir Čaikovskis, Beethovenas, Bellini. Meno istorija, literatūra ir muzika, sąsajos su pasaka, psichoanalize, mitais Taviani filmuose supriešinami su vaikų, kalinių, analfabetų, pralaimėjusių maištininkų personažais. Pripildydami savo filmus simbolių ir alegorijų, išnaudodami visas kadro gelmės galimybes bei tobulus peizažus, jie visada preciziškai tiksliai kuria filmo tikrovę – kadre negali būti nieko atsitiktinio, kiekvienas įvykis yra filmo raktas. Taviani filmų veikėjai dažnai atrodo it susilieję du mitiniai personažai – Prometėjas ir Narcizas, juolab kad 8-ajame dešimtmetyje režisierius itin domino italų revoliucingumo šaknys.

 

„Allonsanfan“ režisieriai atkūrė restauracijos laikotarpį po Vienos kongreso, kai Milanas tapo pavaldus Austrijai, tačiau pesimistinė filmo gaida – akivaizdi aliuzija į 1968-uosius. Pagrindinis veikėjas – aristokratas Fulvijus, kurį suvaidino Marcello Mastroianni, yra žmogus be savybių, oportunistas, Narcizas ir išdavikas, bet ir nuolat abejojantis intelektualas. Filmas prasideda tuo, kad slaptos organizacijos „Kilmingieji broliai“ magistras randamas pakartas, o su „broliais“ susijęs Fulvijus išleidžiamas iš kalėjimo, kad su juo susidorotų bendraminčiai. Tai geriausias būdas diskredituoti ir jį, ir maišto idėjas. Persirengęs vienuoliu Fulvijus grįžta į gimtuosius namus, kur nebuvo dvidešimt metų... Nepasakosiu siužeto, tik pasufleruosiu, kad pasinaudodami pasakos konvencija broliai Taviani filme tyrinėja socialistinio judėjimo filosofiją bei žmogaus ir politikos santykius, o ironiška Mastroianni šypsena padeda susigaudyti išdaviko psichologijoje. „Alonsanfan“ vaidina daug garsių 8-ojo dešimtmečio aktorių: Laura Betti, Lea Massari, Mimsy Farmer, o Ennio Morricone filmui parašyta tarantela (gali net pagalvoti, kad filmas sukurtas tik dėl paskutinės šokio scenos) taip patiko Quentinui Tarantino, kad šis ją panaudojo „Negarbinguose šunsnukiuose“.

 

Šiuolaikinio kino ir jo žvaigždžių gerbėjai taip pat turės į ką paganyti akis. TV1 (šįvakar, 21 d. 22.55) primins 2013 m. pasirodžiusį Jalilo Lespert’o filmą „Yves Saint Laurent“ (keista, kad šįkart pavadinimas nesulietuvintas) – kanonišką ir gana saldžią didžiojo madų kūrėjo kino biografiją, kuri prasideda 1957-aisiais, kai talentingas jaunuolis (Pierre Niney) pradėjo vadovauti Christiano Dioro madų imperijai. Vienintelis filmo privalumas – ekrane gali pamatyti autentiškų YSL sukurtų drabužių kolekciją. TV3 (23 d. 23.55) parodys Henriko Rubeno Genzo filmą „Nepatikimi kaimynai“ (2014), kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė Jamesas Franco ir Kate Hudson. Jie vaidina finansinių sunkumų ištiktą jauną šeimą, kuri mirusio kaimyno bute randa krepšį su pinigais. Tomo ir Anos gyvenimas gali pasikeisti bematant, tik bėda ta, kad pinigai priklauso banditams. Billy Ray’aus „Oskaru“ apdovanoto argentiniečių filmo perdirbinys „Paslaptingi žvilgsniai“ (LNK, 21 d. 00.40) pasakoja apie daugiau nei dešimtmetį užtrukusį žmogžudystės tyrimą. FTB specialiosios tyrimų grupės – Džesės (Julia Roberts), Rėjaus (Chiwetel Ejiofor) ir Kler (Nicole Kidman) gyvenimą 2002-aisiais sukrėtė ne tik Rugsėjo 11-oji, bet ir Džesės dukters mirtis – mergina buvo žiauriai išprievartauta ir nužudyta. Intelektualių meilės istorijų gerbėjams skirtas 2013 m. Fredo Shepisi filmas „Žodžiai ir vardai“ (LRT, 22 d., 22.45, LRT Kultūra, 24 d. 21 val.). Juliette Binoche ir Clive’as Owenas vaidina daug gyvenime mačiusius vyrą ir moterį, kurie susitiko prestižinėje mokykloje. Džekas dėsto anglų kalbą, Dina – meną, o jų studentai priversti dalyvauti kare, kurio tikslas – įrodyti, kas veikia stipriau, – žodžiai ar vaizdai. Bet abu veikėjai stengiasi atitraukti savo mokinius nuo išmaniųjų telefonų, pažadinti jų smalsumą ir išmokyti žavėtis Shakespeare’o fraze ar impresionistų paveikslu. Trumpai tariant, jiems nepriimtina mokykla, kurios absolventai įsilies į pilką vartotojų masę. Shepisi, regis, į savo personažų ginčą nežiūri rimtai, bet citatų ir didelių jausmų filme aiškiai per daug.

 

Jūsų – Jonas Ūbis

„Nepatikimi kaimynai“
„Nepatikimi kaimynai“
„Paslaptingi žvilgsniai“
„Paslaptingi žvilgsniai“
„Žodžiai ir vardai“
„Žodžiai ir vardai“