Ištižusi kairioji partija, ji nebeturi idėjų, o lyderis – jokios charizmos, jo reitingai dyla lyg šagrenės oda. Vieną vakarą opozicijos lyderis išnyksta palikęs lakonišką raštelį. Partiją apima panika. Visi bando suprasti dingimo priežastis ir tik dvi moterys – politiko patarėja ir dešinioji ranka bei jo žmona – bando rasti išeitį.
Vis dėlto tai ne lietuviškas rinkimų serialas, kurį kasdien matome televizorių ekranuose, o Roberto Ando filmo „Tegyvuoja laisvė“ (LRT, 16 d. 22.50, LRT Kultūra, 17 d. 21 val.) išeities taškas. Ando ekranizavo savo romaną, kuriame aprašė italų politikos intelektualinę ir politinę tuštumą. Generalinis partijos sekretorius Enrikas išvyko į Paryžių, kur tikisi rasti savo jaunystės meilę (Valeria Bruni-Tedeschi), bet jis turi brolį dvynį Džovanį – genialų filosofą, deja, kankinamą bipolinio sutrikimo, ką tik išėjusį iš psichiatrinės ligoninės. Su juo ir nusprendžia susitikti politiko patarėja ir žmona. Toni Servillo vaidina abu dvynius. Kitaip nei per dvidešimt metų nematytas brolis, filosofas kalba aiškiai, jo pasisakymai apie angažuotumą, blogį, politiko aistrą gali įkvėpti. Jis juokingas, bet priverčia svajoti. Todėl partijos reitingai ima kilti. Gaila, kad LRT neišdrįso parodyti šio ironiško filmo ir kartu politikos parabolės prieš lietuviškus rinkimus.
„Tegyvuoja laisvė“ – pagarbos žodis beprotybei. Tokio požiūrio į gyvenimą, regis, pristigo Robertui Zemeckiui, nors jo „Skrydis“ (LNK, 14 d. 22.15), kurį kai kurie mano kolegos vadina pirmuoju režisieriaus filmu suaugusiems, analizuoja gana dviprasmišką problemą (ypač blaivybę garbinančiam naujam Seimui). Patyręs pilotas Vipas Vaitekeris (Denzel Washington) per stebuklą pasodino godžios aviakompanijos, taupančios atsarginėms dalims, lėktuvą ir išvengė katastrofos, išsaugojęs keleivių gyvybes. Jis – didvyris, bet kuo daugiau katastrofos detalių iškyla viešumon, tuo labiau akivaizdu, kad pilotas neturėjo teisės būti ore. Kita vertus, tiriant katastrofą ir imituojant situaciją skrydžio stimuliatoriumi, paaiškėja, kad trys blaivūs pilotai nesugeba pakartoti to, ką padarė apsvaigęs Vitekeris. Profesionalumo nepragersi, kad ir ką galvotų Naisiai.
Kanados režisierius Denis Villeneuve’as tapo vienu paklausiausių Holivude – Ridley Scottas jam patikėjo kurti savo „Bėgančio ašmenimis“ tęsinį. Todėl siūlau prisiminti pirmąjį amerikietišką Villeneuve’o filmą – 2013-aisiais sukurtus „Kalinius“ (TV3, 16 d. 22.30). Tai filmas didžiojo Holivudo stiliaus ir film noir gerbėjams. Jis perkels į Bostono priemiestį, kur dingo dvi šešerių metukų mergaitės Ana ir Džoja. Bylą tiria detektyvas Lokis (Jake Gyllenhaal), kuris mano, kad mergaitės buvo pagrobtos. Jis įtaria seno automobilio, matyto įvykio vietoje, vairuotoją – protiškai atsilikusį Džonsą (Paul Dano). Tačiau šis paleidžiamas. Tai supykdo Anos tėvą Kelerį (Hugh Jackman), šis nusprendžia veikti pats ir pagrobia Džonsą.
Dvi su puse valandos trunkantis filmas įtraukia iškart, Villeneuve’as meistriškai manipuliuoja žiūrovais, kiekvienas veikėjas turi savo „antrą dugną“, bet man labiausiai patiko brolių Coenų operatoriaus Rogerio Deakinso nufilmuotas begalinis rudens lietus.
Mėgstantiems kriminalinius filmus apie vyrišką draugystę siūlau prisiminti 1959 m. Claude’o Sautet sukurtą „Įvertink riziką“ (LRT Kultūra, 12 d. 21 val.). Tai pasakojimas apie nusikaltėlį, kuris rengiasi bėgti iš šalies. Tačiau buvę Abelio draugai, padedami policijos, stengiasi juo atsikratyti. Tada Abeliui pagalbos ranką ištiesia vagis Erikas.
Sautet ilgai kovojo su prodiuseriais, kad Eriką galėtų vaidinti niekam nežinomas Jeanas-Paulis Belmondo, jį užtarė ir filmo žvaigždė Lino Ventura. „Įvertink riziką“ Sautet vienas pirmųjų panaudojo vaidybiniame kine tada dokumentiniame taip madingą paslėptą kamerą – inkasatorių užpuolimo Milane scena buvo nufilmuota būtent ja, niekas neįtarė, kad yra filmuojami, todėl aktoriams teko bėgti nuo įtūžusių praeivių. Tačiau Sautet sulaukė pripažinimo tik po dešimties metų, kai pradėjo kurti subtilias psichologines šeimos dramas.
Andrew Haigh „45 metai“ (LRT Kultūra, 16 d. 21 val.) primena geriausius Sautet filmus. Jo veikėjų pora Keitė ir Džefas rengiasi švęsti 45-ąsias vestuvių metines. Likus savaitei iki šventės, Alpėse randamas prieš penkis dešimtmečius kalnuose dingusios Džefo mylimosios kūnas ir praeitis, apie kurią Keitė nieko nežinojo, ima brautis į į poros gyvenimą. Ji pradeda suprasti, kad visą gyvenimą ta nepažįstama moteris buvo šalia ir ji yra tik antrininkė. „45 metai“ siūlo daug interpretacijų ir kiekvienas filmą suvoks savaip, nekis tik susižavėjimas Charlotte Rampling ir Tomo Courtenay’aus meistriškumu.
Jūsų – Jonas Ūbis
