7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Pasirinkimo kaina

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 21 (1173), 2016-05-27
Kinas Rodo TV
„Lokas“
„Lokas“

Steveno Knighto „Lokas“ (LRT, šįvakar, 27 d. 22.45) – geriausias pavyzdys, kad filmas gali išsaugoti įtampą iki paskutinio kadro, net jei kadre visą laiką tik vienas žmogus, vairuojantis automobilį ir kalbantis mobiliuoju telefonu. Aivenas Lokas – paprastas žmogus, darbų vykdytojas. Rytą atsitiks tai, nuo ko priklausys tolesnė didžiulio daugiaukščio statybų eiga. Tačiau vėlai vakare palikęs aikštelę automobilyje jis sulaukia skambučio, kuris apvers aukštyn kojom visą gyvenimą. Filmas apie tai, kokia yra moralinio pasirinkimo kaina. Lokas supranta, kad pasirinkęs kelionę pas jo kūdikį gimdančią moterį jis sugriaus savo šeimą ir karjerą. Atsisakyti visko, ką puoselėjai ir ką tikrai myli, nebus paprasta. Situacija labai konkreti ir nuo to, kaip pasielgs Lokas, priklausys visas tolesnis jo likimas.

 

Patyręs scenaristas ir režisierius Knightas supranta, kad svarbiausia yra sumanymas. „Lokas“ – minimalistiškas filmas, iš dalies jis laikosi ant aktoriaus Tomo Hardy pečių ir ant jo stambaus plano magijos, kartu su personažu išgyvename visą istoriją, o nematomi vyro pašnekovai padeda suprasti, kas iš tikrųjų vyksta. Jau nuo pirmų minučių užsimezga visi mazgai – sudėtinga statyba, vyro ir tėvo laukianti mylima šeima, atsitiktinai sutikta moteris, dabar gimdanti Loko vaiką, ir GPS ekranas, nuolat pabrėžiantis, kiek laiko liko iki kelionės ir filmo pabaigos. Bet tai netrukdo Knightui prisodrinti filmą metaforų, kurias generuoja kad ir herojaus pavardė – nuoroda į žymų anglų filosofą empiriką.

 

Šįvakar (27 d. 18.30) LRT žiūrovų laukia tiesioginė „Sidabrinių gervių“ ceremonijos transliacija. Bus raudonas kilimas, lietuviškos žvaigždės (nebūtinai kino), daug jaudulio ir gražių žodžių. Didžiai daugumai žiūrovų ceremonija primins, kad lietuvių kinas yra, kad filmai kuriami ir jiems net skiriami prizai. Žinoma, kitas klausimas, koks tas lietuvių kinas. Ar jis gali patraukti žiūrovus, priversti juos pamatyti filmuose save, savo problemas, įvardyti juos kankinančius klausimus. Nežinau, kaip Jūs, bet aš savo klausimus, deja, matau ne lietuviškuose filmuose. Ir tai ne pinigų, kurių stinga visiems kinematografininkams, na, nebent išskyrus Steveną Spielbergą, problema, nors lietuvių kinui jų skiriama katastrofiškai mažai. Daug svarbiau sumanymas, idėjos, pastangos suprasti tikrovę. Tai įrodo ir „Lokas“, kurio biudžetas, akivaizdu, ne toks ir didelis.

 

Tėvas yra ir pagrindinis filmo „Šulinkasio duktė“ (LRT, 29 d. 21.55) veikėjas. Šiuo filmu 2011 m. kaip režisierius debiutavo populiarus prancūzų aktorius Danielis Auteuilis. Jis pasirinko Marcelio Pagnolio romaną, kurį pats autorius ekranizavo 1940 metais. Pagnolis – Provanso dainius ir vienas jo mitų kūrėjų, bet jis svarbus ir prancūzų kino istorijai, nes vienas pirmųjų pradėjo filmuoti natūraliuose interjeruose ir eksterjeruose. Jis ir sukūrė filmų apie Provansą kanoną. Todėl ekranizuoti Pagnolio kūrinius – visada iššūkis.

 

Auteuilis – ne tik „Šulinkasio dukters“ režisierius. Jis suvaidino ir pagrindinį veikėją – aštuoniolikmetės Patricijos tėvą. Mergina pastojo nuo gražuolio Žako, kuris žuvo kare. Turtingi Žako tėvai nenori pripažinti kūdikio, todėl merginos tėvas jai taps viskuo. Žinoma, svarbi filmo dalis – ne tik istorija, bet ir Jeano-François Robino jausmingai nufilmuotas Provansas.

 

Svarbiausias ateinančios savaitės filmas – Joshua Oppenheimerio „Žudymo aktas“ (LRT Kultūra, birželio 1 d. 23.15). Filmas trunka 115 minučių ir tai leidžia įtarti, kad programos planuotojai turi sadistinių polinkių, nes žiūrėti naktį tokį sunkų ir negailestingą filmą prireiks ištvermės ir jėgų. „Žudymo aktas“ – vienas svarbiausių šio dešimtmečio filmų. Jis pasakoja apie masines žudynes (buvo nužudyta per pusė milijono žmonių), kurias, prisidengdama šūkiais apie kovą su komunistais, 1965–1966 m. vykdė Indonezijos vyriausybė. Apie tai pasakoja patys žudikai: kadaise jie buvo nusikaltėliai, iš jų buvo formuojami paramilitariniai junginiai, dabar šie žmonės jaučiasi šalies elitu, yra turtingi, įtakingi ir didžiuojasi savo patriotizmu. Jų aukos buvo intelektualai, profsąjungų nariai, apkaltinti esą „komunistais“, o apkaltinti galėjo būti visi ir pirmiausia žudikų kaimynai. Pagrindiniai „Žudymo akto“ veikėjai yra Anwaras Congo ir Ali Zulkadry. Pirmasis pats nužudė per tūkstantį žmonių, daugiausia pasmaugdamas aukas viela. Congo – vienas organizacijos „Pemuda Pancasila“, kuri iki šiol turi didžiulę įtaką Indonezijos politikai, steigėjas.

 

„Žudymo aktas“ – ypatingas, unikalus filmas. Kad geriau suprastų žudikų motyvus ir jų požiūrį į savo nusikaltimus, Oppenheimeris jiems pasiūlė sukurti filmą, kuris atspindės jų istoriją. Congo ir kiti žudikai prieš kino kamerą mielai pasakojo apie savo žygdarbius ir režisieriaus prašomi imitavo atskiras žudynių scenas. Jie taip įsijautė, kad Oppenheimeriui reikėjo tik užfiksuoti visą procesą. Tačiau tai ne viskas. Žudikai – dideli kino gerbėjai. Todėl jie norėjo save matyti mėgstamų vesternų, miuziklų, gangsterių filmų veikėjais. Taip filme atsirado stilizacija, fantazijos kupinos scenos, išradingi kostiumai ir dekoracijos. Oppenheimeris materializavo personažų mintis, sapnus, košmarus. Nors „aktoriai“ tikisi, kad stilizacija sužavės žiūrovus, Oppenheimeris pasiekė priešingą efektą – tai, kad nusikaltimas stilizuojamas pagal masinę kultūrą, tik dar labiau pabrėžia jo siaubą.

 

Viename interviu Oppenheimeris sakė: „Kuo geriau pažinau Anwarą (tai truko septynerius metus), tuo man buvo aiškiau, kokį pėdsaką jame paliko tie įvykiai. Iš ten atsiranda košmarai, gal ir pasididžiavimas žudymu, juk taip jis pats sau sukūrė iliuziją, kad viskas buvo gerai. Kartą jis man pasakė: „Viliuosi, kad tai bus gražus filmas visai šeimai apie masines žudynes.“ Ko gero, būtent tai jam rūpėjo labiausiai, – jei filmas bus „gražus“, traumą bus galima vėl nors trumpam nuslopinti.“
 

Jūsų –

Jonas Ūbis

„Lokas“
„Lokas“
„Šulinkasio duktė“
„Šulinkasio duktė“
„Žudymo aktas“
„Žudymo aktas“